Kaip ir balandį, socialdemokratai išlieka partijų reitingo viršūnėje. Valdančiąją daugumą subūrusią partiją gegužę palaikė 13,5 proc. šalies gyventojų.
Antroje vietoje rikiuojasi Seimo opozicijoje dirbantys konservatoriai, vadovaujami Lauryno Kasčiūno. Juos gegužę rėmė 12,5 proc. respondentų (balandį – 12,7 proc.).
Parlamento pirmininko Sauliaus Skvernelio vedamai demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ skirta reitingų lentelėje skirta trečioji pozicija. Apklausos duomenimis, demokratus palaiko 7,5 proc. gyventojų (balandį – 9,3 proc.).
Tinkamiausiu Vyriausybės vadovu šalies gyventojai ir toliau įvardija dabartinį premjerą Gintautą Palucką. Gegužę tokios nuomonės laikėsi 11,2 proc. apklaustųjų – mažiau nei balandį, kai ministrą pirmininką palaikė 15,4 proc. gyventojų.
Politologas primena apie V. Blinkevičiūtę
Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius sakė, kad nors socialdemokratų partija yra vis dar populiaresnė už kitas, jos reitingai smarkiai krito po Vilijos Blinkevičiūtės pasitraukimo, o tai rodo mažėjantį populiarumą.
„Reikia prisiminti, kokie buvo socialdemokratų reitingai prieš pusmetį. Kitaip sakant, dar prieš tai, kai V. Blinkevičiūtė staiga pareiškė, kad nedalyvaus.
Kurį laiką jų reitingai siekė apie 18 proc., 20 proc., gal net ir daugiau. Dabar tik 13,5 proc., todėl, galima sakyti, kad jie beveik aiškiai neteko savo populiarumo.
Socdemai vis dar yra populiaresni už kitas partijas, bet kreivė aiškiai leidžiasi žemyn. Viena iš priežasčių, kad valdančioji partija vis dėlto sulaukia daugiausiai dėmesio“, – kalbėjo jis.
Net tam tikri pranašumai nepadėjo socdemams turėti aukštus reitingus
Pasak eksperto, dėl dažnesnio viešo dėmesio valdantieji natūraliai tampa populiaresni, tačiau net ir tai nepadėjo socialdemokratams išlaikyti aukštų reitingų, kurie gegužę smarkiai smuko iki vos 14 procentų.
„Kai premjeras ir kiti ministrai kalba, jie sulaukia daugiau visuomenės dėmesio. Žmonės tai pastebi, kartais jie gali ir gerų dalykų pasakyti. Tai neišvengiamai didina jų matomumą. O matomumas, išskyrus atvejus, kai įvyksta labai ryškios blogybės, šiek tiek didina populiarumą.
Ta prasme, kad paprastai valdančiosios partijos atsiduria tarp partijų populiarumo lyderių. Tai nėra išimtis. Kaip sakiau, reitingai smarkiai smunka. Nemanau, jei būtum socdemams pasakęs, jog gegužės mėnesį juo palaikys vos 14 proc. rinkėjų, partijos nariai būtų tuo patenkinti. Šios partijos būtų tai vertinę rimtai“, – dalinosi mintimis pašnekovas.
G. Palucko populiarumo kritimą, K. Girniaus pastebėjimu, lėmė ne tik konkretūs sprendimai, pavyzdžiui, dėl nekilnojamojo turto mokesčio, bet ir silpnas koalicijos vieningumas bei jo neutralus, tačiau ganėtinai ryžtingas lyderystės stilius.
„Reikia pažymėti, kad jo populiarumas smarkiai krito – nuo 15,5 proc. iki 11,2 proc. Jis faktiškai neteko beveik ketvirtadalio. Tai reiškia, kad kažkiek žmonės yra nepatenkinti. Manau, kad gal ne tik dėl nekilnojamojo turto mokesčio, bet susidaro vaizdas, kad koalicija nėra ganėtinai vieninga.
Saulius Skvernelis toliau tęsia savo „vendetą“ prieš Remigijų Žemaitaitį, pasakomi įvairūs kaltinimai ir t. t. Tokie klausimai po pusmečio jau turėjo būti išspręsti arba bent mažiau ryškūs.
Kad taip nėra, vis dėlto, manau, šiek tiek atsakomybės tenka G. Paluckui. Jis stengiasi būti neutralus, jis ir yra neutralus, bet tai ne visada dera su lyderyste. Reikia kartais pasirinkti vieną ar kitą [pusę]. Jo neutralumas reiškia, kad trūksta ryžtingo, koaliciją valdančio lyderio įvaizdžio“, – kalbėjo ekspertas.
Palucko kritimą galėjo lėmti ne vienas aspektas
K. Girniaus nuomone, premjero populiarumo kritimą lėmė ne tik konkretūs sprendimai, kaip nekilnojamojo turto mokestis, bet ir silpnas koalicijos vieningumas, jo neutralus, bet neganėtinai ryžtingas lyderystės stilius.
„Nežinau, kiek visame tame yra disbalanso, ar tokie reitingų svyravimai yra kaip silpnos valstybės požymis. Be to, nemanau, kad kitose valstybėse reitingai būtų skelbiami kas mėnesį ar jiems būtų teikiama tiek reikšmės. Dažniau žiūrima į pokyčius per 3–4 mėnesius ar per sunkesnį laikotarpį.
Dabar jie gali šokinėti, nes apklausų tarnybos skubiai sudaro apklausas, sprendžia, ką apklausti, ir dažnai neturi itin gero reprezentatyvumo, klausia ne visų Lietuvos žmonių. Tokias apklausas vykdyti būtų brangu, jei jas darytum kiekvieną mėnesį, todėl negalima tam skirti tiek lėšų.
Dėl šios priežasties, čia ne tik rinkėjų nuotaikų svyravimas [darė įtaką], bet ir tai, kad pataikoma ant skirtingų respondentų, tai irgi prisideda prie visko“, – kalbėjo jis.
Girnius: šios apklausos turėtų būti rimtesnės
Politikos apžvalgininko nuomone, būtų naudinga, kad šios apklausos taptų rimtesnėmis ir retesnėmis. Tada jos tiksliau atspindėtų, ką žmonės iš tiesų galvoja. Kita vertus, kaip jis sako, jei apklausa būtų vykusi šiek tiek vėliau, kai jau paaiškėjo naujausias G. Palucko „nuotykis“ su verslininkais, reitingai būtų buvę dar mažesni. Tai irgi galėjo turėti įtakos.
G. Paluckas turėjo aiškiai pasirinkti tarp politikos ir verslo, nes šių dviejų dalykų derinimas kelia interesų konfliktų riziką ir kenkia skaidrumui, net jei teisėtumo klausimus spręs prokuratūra.
„Normaliomis aplinkybėmis žmogus turi pasirinkti: arba politika, arba verslas. Jei bandai daryti ir viena, ir kita – turi būti labai geras politikas, bet tavo verslas nebūtinai klestės.
Manau, kad G. Paluckas jau seniai turėjo apsispręsti, kad bus premjeras, ir jei taip, turėjo visus verslo reikalus perduoti kitam valdyti, kad nebūtų tokių situacijų kaip ši. Nežinau, kiek čia yra korupcijos – tą įvertins prokuratūra – bet vis tiek tai nėra taip, kaip turėtų būti“, – paaiškino jis.
Politikų reitingus rodo naujausia bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
