Apie dujų technologiją, naudojamą salotoms, daržovėms ar vaisiams, daugiau naujienų portalui tv3.lt pasakoja Aukštikalnių sodų vadovas Arvydas Paškevičius.
„Mes neužsiimame labai dideliu salotų auginimu, bet, kiek iš bendro supratimo žinau, pagalbai yra pasitelkiama ta pati technologija, kuri visoje Europoje yra naudojama.
Pavyzdžiui, daug kas dar priklauso nuo to, kaip fasuoja. Egzistuoja ir ta vadinama trumpoji, ar ilgoji tiekimo grandinė“, – kalbėjo jis.
Lietuvoje yra daugiau mūsų šalyje užaugintų salotų
Prekybos centruose daugiausiai yra lietuviškos produkcijos salotų, negu iš užsienio atvežtų. Tiesa, žiemą daržovės ar vaisiai būna atvežtos iš pietų šalių, pavyzdžiui, rukolos ir kitos žaliosios salotos, kurios būna apdorotos dujinant.
„Jeigu nori, kad tos salotos parduotuvėje stovėtų 14 dienų, kas kartu su atvežimu gal apie mėnesį užtrunka, tada jau į duijintus maišelius jas fasuoja. Daugiausiai salotas fasuoja žiemos metu ir pavasarį, kai atvažiuoja iš Ispanijos ar iš Italijos.
Šiuo momentu prekybos centruose daugiausiai būna lietuviškos produkcijos salotų, kurios užima didesnę procentinę dalį. Žiemą salotos būna iš pietų kraštų atvežtos, pavyzdžiui, rukalos, visos pagrindinės žaliosios salotos, visos jos yra dujintos“, – akcentavo Aukštikalnių sodų vadovas.
Pasak pašnekovo, egzistuoja įmonė, kuri specializuojasi salotų paruošime ir fasavime į mažas pakuotes. Salotos, dideliais kiekiais atkeliaujančios tiesiai iš gamintojų, būna geros kokybės. Tai priklauso ir nuo didelio užsakymo kiekio.
„Lietuviškos salotos nėra dujintos trumpoje grandinėje, nes jiems nėra tikslo. Prekybos tinklai užsako daug maž tiek, kiek parduoda per parą ar per dvi paras ir salotos į parduotuves atvažiuoja, o su lietuviškomis tai viskas yra gerai.
Yra tokia įmonė, kuri užsiima tų visų salotų paruošimu su fasavimu į mažus indėlius, į mažas pakuotes, ten jau prasideda niuansai. Tos salotos, kurios tiesiai iš gamintojų ateina, su jomis yra viskas tvarkoje, nes yra dideli kiekiai, dideli užsakymai“, – teigė jis.
Geriau pirkti vietines, sezono metu auginamas, daržoves
A. Paškevičiaus nuomone, kai yra daromas salotų asorti, salotų rinkinys, tai nėra sveikiausiai pagamintas maisto produktas. Geriau yra pirkti vietinius, sezono metu auginamus ir kuo mažiau sufasuotus produktus, nes vaisiai ir daržovės, atvežti iš tolimų šalių, pavyzdžiui, Čilės, žiemą nebūna švieži ir natūralūs.
„O ten, kur jau prasideda tokie dalykai, kada yra žaidžiama su kaina, ar kažkokią salotų asorti padaro, ten jau prasideda nesąmonės. Visą laiką yra geriau pirkti vietinės gamybos salotas [ar kitas daržoves] ir kuo mažiau sufasuotas bei reikia atsižvelgti į sezoną.
Pavyzdžiui, tie patys obuoliai: jau vyksta jų sezonas. Tarkime, avietes ar trešnes žiemą atveža iš Čilės, tai jos jau nebus natūralios.
Negalima šviežių atplukdytų, laivo konteineryje laikytų, vaisių ar daržovių iš Čilės tris keturias savaites laukti, kol atplaukia į Europą, kol išskirsto per Nyderlandus, ir tikėtis, kad jos bus šviežios. Žmonės, bebūdami visur, turi įsijungti šiokį tokį analitinį mąstymą“, – komentavo Aukštikalnių sodų vadovas.
Skirtumas tarp Lenkijoje ir Lietuvoje auginamų obuolių technologijos
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Lenkijos ūkininkai plačiai naudoja dujomis pagrįstą technologiją, leidžiančią obuolius ir kitus vaisius išlaikyti ilgiau, tačiau Lietuvoje ši sistema nėra išvystyta. Nors tokios technologijos padeda konkuruoti tarptautinėse rinkose, jos kelia abejonių ne tik dėl vaisių skonio, natūralumo, bet ir dėl galimos žalos sveikatai.
Lenkijoje obuolių laikymo technologijos yra pažangios ir plačiai taikomos, siekiant išlaikyti vaisių kokybę ilgesnį laiką. 1–MCP dujų „SmartFresh“ naudojimas – tai medžiaga, blokuojanti etileno (nokimo hormono) poveikį. Lenkijos augintojai kamerose naudoja šį metodą.
Lietuvos ūkio vadovas Džiugas Palionis pristatė, jog Lenkijoje naudojama technologija „Smart Fresh“ leidžia vaisiams ilgai išsilaikyti dėl dujų poveikio, o lietuviai jos atsisako dėl kokybės reikalavimų, sąžiningumo ir suvokimo apie galimą žalą.
„Lenkai, iš tiesų, naudoja tą technologiją. Ką ji daro? Kamerose esantys vaisiai yra paveikiami dujomis ir tokiu būdu jie gali išsilaikyti kelis metus nesugedę, nepraradę išvaizdos. Tuo metu Lietuvoje mes to nenaudojame.
Turime nacionalinį kokybės produktą ir tokias išmokas, kurios neleidžia to daryti. Tų kamerų prieinamumas yra, bet lietuviai jų nesirenka, vedami sąžinės, suprasdami, kad tai yra kenksmingas dalykas, žalingas vaisiams. Ir išmokos yra susietos su ta lietuviška kokybe. Tai čia ir yra privalumai to lietuviško vaisiaus, kuris yra parduodamas“, – paaiškino jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
