Apie tai tv3.lt pasakojo Dr. Giedrė Misiūnienė, Respublikinio priklausomybių ligų centro Vilniaus Vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėja, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos dėstytoja.
Kokios pagrindinės narkotikų vartojimo priežastys?
Kokios dažniausios priežastys, dėl kurių jaunuoliai pradeda vartoti narkotikus?
G. Misiūnienė: Dominuojanti priežastis šiandien – pačios medžiagos prieinamumas. Tyrimai rodo, kad psichoaktyviųjų medžiagų paplitimas auga, rinka nuolat kintanti, besiplečianti. Kitas kontekstas – vaikų ir tėvų, mokytojų santykiai prastėja, patiriamas išorinis spaudimas, ieškoma greito pasitenkinimo, malonumo. Dar viena grupė vaikų – „eksperimentatoriai“, „naujų potyrių ieškotojai“, kurie siekia išbandyti viską, kas nauja. Jie labiau, nei kiti, linkę į rizikingą elgesį.
Iš pastarųjų metų konsultacijų, kalbantis su tėvais, nerimą kelia vis augantis konfliktiškas tarpusavio bendravimas, tėvams atrodo, kad vaikas tyčia elgiasi kenkėjiškai savo ir kitų atžvilgiu. Į reabilitacijos centrus kreipiamasi, kai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas tampa nekontroliuojamas, vaikas nuolat užsiima jų paieška, sutrinka ne tik socialinis gyvenimas, bet ir kognityvinės funkcijos: dėmesys, atmintis, mąstymas, atsiranda savęs žalojimo apraiškos.
Su psichoaktyviosiomis medžiagomis atsiranda ir kitos negerovės: pradeda dingti vertingi daiktai, atsiranda namuose keistos, nematytos medžiagos, gaunamos siuntos paštu, slepiamas jų turinys. Psichosocialinio streso veiksniai kaip problemos, krizės, nuostatos šeimoje, įtampos ar nuolat patiriamos nesėkmės mokykloje.
Psichikos ligos arba su socialine aplinka susijęs stresas, patyčios, nesėkminga adaptacija klasėje, popamokinės veiklos užsiėmimuose taip pat gali paskatinti vartojimą, priskiriamą labai rizikingam. Kiekvieno vaiko situacija labai individuali ir sudėtingumo lygis skirtingas, nes rizikas keliančių veiksnių spektras yra labai platus.
Kaip narkotikai veikia brendimą?
Kaip narkotikų vartojimas veikia paauglių brendimą?
G. Misiūnienė: Narkotikai – tai nuodinga, svaigi medžiaga, veikianti centrinę nervų sistemą. Šiandieną naujos psichoaktyvios medžiagos gali būti tiek gamtinės, tiek sintetinės, keliančios pavojų sveikatai. Kadangi medžiagos nelegalios, ką vartoja mūsų vaikai, niekas tiksliai nežino. Dažniausia tai yra sintetinės medžiagos, gaminamos chemijos ir farmacijos įmonėse, gabenamos į Europą, „perdirbamos“ klaidingai ženklinant ir pardavinėjamos internetu įvairiausiomis formomis: tabletės, kristalai, impregnuoti lapeliai, pleistrai, suktinės, žoliniai mišiniai, druskos, milteliai ir pan.
Visos psichoaktyvios medžiagos sukelia sveikatos problemų (psichikos, kvėpavimo, kraujotakos sutrikimai), tai tampa stiprių apsinuodijimų ar net mirčių priežastimi. Dauguma psichoaktyviųjų gaminių sintetinami iš įvairių cheminių medžiagų, gaminami nelegaliose laboratorijose, todėl nei jų kokybė, nei koncentracija nėra žinoma, to paties gaminio sudėtis nėra pastovi ar tikrinama.
Maišant veikliosios medžiagos pasiskirsto skirtinga koncentracija, todėl net ir vartojant kompanijoje, rodos, tą patį gaminį, vienam poveikis bus trumpalaikis, silpnas, kitam – stiprus, „iki komos“. Vaikai dažnai klaidingai mano, kad šie nelegalūs gaminiai nėra pavojingi, nes gražiai ir patraukliai supakuoti, vartoja draugai ir „kietai“ atrodo. Vartojant psichoaktyviąsias medžiagas dažniausiai galima pastebėti kognityvinės brandos deficitą, kai paaugliui sutrinka protinė / pažintinė veikla – dėmesys, mąstymas.
Kaip atpažinti narkotikų vartojimą?
G. Misiūnienė: Iš to atsiranda mokymosi sunkumai. Taip pat keičiasi ir elgesys: vartojantis paauglys nesąmoningai kelia pavojų savo ir kitų saugumui, atsiranda emocijų ir elgesio sunkumai, rutinos „pametimas“ – pamokų, kasdienių pareigų vengimas, pomėgių rato siaurėjimas, mokslai apleidžiami, užduotys atliekamos prasčiau nei galėtų, demonstruojama apatija, agresijos, pykčio nevaldomi protrūkiai, daiktų gadinimas, savęs žalojimas.
Vartojamos medžiagos gali turėti mišrų, haliucinogeninį, stimuliuojantį ar slopinantį poveikį. Mišrus poveikis reiškia, kad veikimas gali būti skirtingas, gali pasireikšti slopinimo, stimuliavimo ar haliucinogeninio veikimo požymių.
Vartojant būdingas mieguistumas, sąmonės slopinimo, stipraus jaudulio būsenos, juntamas energijos antplūdis, gali pakisti matoma aplinka, kvapai, spalvų suvokimas, atsirasti baimės jausmas, haliucinacijos. Haliucinogeninis poveikis pasireiškia per jutiminius įspūdžius, sąmyšį, laiko ir minčių tėkmės sutrikimus, savęs pervertinimą, nusilpusį gebėjimą realiai vertinti situaciją.
Stimuliuojantis poveikis reiškia, kad veikiama periferinė ir centrinė nervų sistema: jaučiamas energijos antplūdis, didesnis budrumas, sumažėjęs maisto ir miego poreikio suvokimas, padidėjęs kraujo spaudimas, dažnesnis kvėpavimas, širdies ritmas. Slopinantis poveikis yra priešingas stimuliuojančiam: mieguistumo pojūtis, sulėtėjęs kvėpavimas, širdies ritmo sulėtėjimas, raumenų atsipalaidavimas.
Kaip gali padėti tėvai?
G. Misiūnienė: Paauglystės raidos etapas – vienas sudėtingiausių savo raiška ir nenuspėjamumu. Labai svarbu sudėtinguose vaikui epizoduose tėvams pademonstruoti protingą suaugimą – be pamokslų ar šūkių. Žinojimas, su kuo būna ir ką daro tavo vaikas, domėjimasis ir palaikymas, padrąsinimas, paauglio nuomonės pripažinimas ir ribų laikymasis – svarbi dalis paauglystės etape.
Santykiai, jausena šeimoje, mokykloje veikia paauglių nervų sistemą, kuri formuojasi, prasideda naujais fiziologiniais pokyčiais, kai smegenys pasiruošę priimti patirtis. Jei šeimoje, santykiuose jauti pažeminimą, formuosis „niekam tikusio“ asmens vaizdinys. Tą rodo mokslininkų įžvalgos apie tam tikrus krizinius fenomenus, kurie vėliau iššaukia netinkamą elgesį.
Paaugliai, kurie nėra tikri dėl savo statuso, vaidmens, asmeninio įvaizdžio, nepastovumo lengviau pasiduoda kitų įtakai. Jiems nepakeliamas suaugusių lūkestis, kai jaučiama, kad reikalavimai per dideli. Labai svarbu šeimoje visas taisykles aptarti iš anksto, bet nereikalauti paklusnumo, nes tai veda į konfliktus.
Kalbant apie laisvalaikį, svarbu žinoti kas yra saugu / nesaugu. Įvertinti riziką yra suaugusiojo darbas. Vaikui svarbu žinoti, kad jis rūpi tėvams, tėvams svarbu aiškiai ištransliuoti atsakomybę, rūpestį ir sprendimus, kurie yra saugūs. Turime išgirsti, ko nori paauglys, bet tai nereiškia, kad reikia su viskuo sutikti.
Nebent paauglys labai blogai jaučiasi ir yra gynybos pozicijoje, tada suaugęs turi žiūrėti, ką gali kitaip daryti, kad būtų atliepti geriausi vaiko interesai. Dažnai gali būti konfrontacija iš paauglio pusės, nesutinkama su nauja tvarka. Čia prasideda sunkusis darbas, nes reikia paaiškinti, įtikinančiai argumentuoti, kodėl svarbu tam tikri principai, kurie tiesiogiai susiję su vaiko sėkme. Tai yra paprasti baziniai dalykai.
Tai vaiko fizinė gerovė, kasdienis dienos režimas, mankštinimasis, sveiki maitinimosi įpročiai, fizinio saugumo įpročiai. Emocinė gerovė, kai tavo vaikas patenkintas, jums gera būti drauge, jam gera mokykloje, vaikas geba ar mokosi atpažinti savo, suprasti kito emocijas. Taip pat socialinė gerovė: pilnaverčiai, sveiki santykiai šeimoje, turėjimas bendrų veiklų su namiškiais, atsakomybių, taisyklių laikymasis, savanorystės, pilietiškumo veiklos.
Kokios yra veiksmingiausios prevencinės priemonės?
Kokios prevencinės programos, jūsų nuomone, yra veiksmingiausios mokyklose?
G. Misiūnienė: Mokyklose įgyvendinama Gyvenimo įgūdžių programa – tai psichikos sveikatos ir prevencijos pradžia mokykloje, kurios tikslas – psichikos sveikatos raštingumas, pirmoji pagalba, saugus elgesys. Tai nuoseklaus ugdymo dalis, veikianti visose Lietuvos mokyklose ir įtraukianti visus vaikus į sveikatai, sėkmei reikalingų įgūdžių ugdymą, savęs pažinimą ir augimą.
Šiandien labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą, atsparumą ir didinti jaunų žmonių supratimą apie naujų psichoaktyvių medžiagų keliamą grėsmę socialinei gerovei, sveikatai. Psichoaktyvių medžiagų daugėja.
Pirmas darbas – išmokyti vaiką, kaip teisingai ir efektyviai atsisakyti medžiagų, jei / kai jam kas nors jas siūlys. RPLC kartu su LR sveikatos apsaugos ministerija vykdė informacinę kampaniją „Pelėda mitų neėda“ ir sukūrė 10 informacinių videofilmų tėvams apie tai, kaip su savo vaikais kalbėtis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą.
Šiandien šie videofilmai yra išversti ir į gestų kalbą – tai inicijavo Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras. Kiekvienas iš 10-ties videofilmų yra skirtas tam tikriems tėvų ir vaikų pokalbio aspektams: kaip pradėti pokalbį, kaip išmokyti vaiką pasakyti „ne“, kaip elgtis įtariant, kad vaikas gali vartoti psichoaktyvias medžiagas, ką atsakyti į vaikų užduodamus nepatogius klausimus, kur ieškoti pagalbos ir kaip ją suteikti kitam.
Respublikiniame priklausomybės ligų centre veikia dienos stacionaro skyriai Vilniaus ir Klaipėdos filialuose, stacionarus gydymas – Kauno filiale. Visų šiuose skyriuose dirbančių specialistų tikslas – padėti vaikams atpažinti žalingo vartojimo priežastis ir grįžti į normalų gyvenimą per kritinio mąstymo ugdymą ir naujų įgūdžių mokymąsi: planuojant savo dieną, laikantis taisyklių, prisiimant atsakomybes ir kuriant planus.
Vaikams sunkiau nei suaugusiems įvertinti rizikos mastą ir pasakyti, kad jiems reikia pagalbos, jos paprašyti. Sunku ir namiškiams priimti mintį, kad kažkas negero vyksta su jų vaiku. Mūsų visų dėmesys, tinkamas reagavimas, palaikymas, nukreipimas pagalbos – be kaltinimų, gėdinimo, stigmos, turi didelę galią.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
