Reiktų grįžti kelis dešimtmečius atgal - o tuo metu turėjome tik sporto rūmus, kurie ir dabar sutrauktų minias melomanų savo išlikusia roko dvasia - ar „Aerosmith“ tiek dienų bindzinėtų po Vilnių? Jiems būtų tekę groti kiekvieną vakarą - ir pelną krautis maišais. O į koncertus gauti bilietuką būtų be šansų. Kas buvo kitaip? Pinigų žmonės ir tada neturėjo, bet visi buvo pilni optimizmo naujam, laisvam gyvenimui. Rokas, kol netapo visiškai komerciniu reikalu, visada buvo maištas, ieškojimas, revoliucija. Lietuviškos roko grupės (kurių dabar ir pavadinimų nieks nepamena) tais laikais neblogai morališkai jautėsi (buvo kažkam reikalingi), turėjo šansų ir mūsų Lietuvėlej kažką padoraus sukurpti. Jei tuomet būtų buvusi galimybė naudotis dabartines technologijas ir informacijos srautus - vien savo šaly, buvo garantuoti ilgalaikiai puikus rezultatai. Kiek dabar, jaunas atlikėjas, gali prasilaikyti su savo daina YouTube ar pan. erdvėse? Kitą dieną gali tekti vėl viską pradėtį iš naujo. Ir kas įvyko vėliau? Atėjo komercinės televizijos – daug kas manė: va šitie tai rodys net ir roką. Deja, pradėjom vogti dainas, uždėdami savo sugalvotą tekstuką, ir krautis pelnus ir šlovę. Kaip dabar madinga, prisidengiant samokslo teorijom, mano asmenine nuomone: A.Valinskas ir yra tas (pagal M.Bulgakovą) pagrindinis „ durnius “, kuris turėtų kaboti, katedros aikštėje, žemyn kojom (jo gebėjimai uždirbti pinigus geri materialinej plotmėj, bet kai godžiomis rankomis griebiama už dvasinių dalykų, mūsų vaikų ateities...) - jo projektai, tariamų žvaigždžių kūrime, „parodė“, kaip reikia „kurti “ - velniop kūrybą, velniop ieškojimus - paimi "koverį", padarai fonogramą ( dar viena šių laikų liga, nors ir patogi) ir tu žvaigždė...
Dirbant Jungtinėse Arabų Emyratuose teko kalbėtis su įvairiais muzikantais (iš Lenkijos, Londono ir kt.) ir išvada buvo ta pati : už kūrybą duoda tik išgert ir pavalgyt (ir Mocarto laikais ne ką geriau...) - o mokama už "koverių" grojimą. Bet tai daroma klubuose, aludėse, lieka scenos ir arenos tikram menui. Ką dabar turime mes? Visa muzikinė erdvė užpildyta koveriais ir įvairiais „to pačio per tą patį “ veikalų perdarymais (turiu omeny miuziklus ir pan.). Kalbantis su mūsų roko, operos solistais (paskolų nualintais) tenka girdėt tik tai – „O ką daryt? gyventi norisi gerai, ir aišku, kai ateis galbūt ta diena, kai kažkas pakvies atlikti lietuvišką roką, ar šiaip kokį lietuvišką kūrinį, mes būsime jau niekam nereikalingi ...“. Prie A. Valinsko „kabojimo“ daug prisidėtų įvairaus plauko „ prodiuserių“...
„Antis“ – man visada buvo agitbrigada (gerai groti galima ir ten), ir vakarykščiam koncerte tokia pat ir likus, tik jau su aiškiu „ Rammstein “ atspalviu (vėl gi, patys sugalvot negalim nieko naujo, o vokiečių atspalvis gali garantuot kažkokią sėkmę, kaip ir dabar sakoma „firma “ ). Tarybiniais ir potarybiniais laikais A. Kaušpėdas agitavo ir tikrai n dainavo, ir viskas buvo aišku. Kam dabar to reikia? Kur paslėpta antis? Piniguose? Nėra daugiau kam stovėti scenoje? Ar einama lengviausiu keliu - išnaudot seną vardą, be vargo stumiant naujus? „Aerosmith“, mūsų svečiai, ir tie neapsėjo be šlyktaus, politikos apsimetėlių šou... Kas svarbiau – rinkimai, ar menas liaudžiai, einančiai į rinkimus?
Tai reik pasakyt, kad Dž. Butkutės muzika dar yra labai gerai, štai kas skambės ateity?
Pabaigai : 2007 metais Kijevo centre įvyko puikus, nemokamas „ Queen “ koncertas. Reiktų pažiūrėt kokios tada vėliavos plazdėjo, kokie žodžiai skambėjo, ir kiek čia laiko praėjo, kas ten dabar toje vietoje? Ar liko nors vienas neapdergtas vakarietiška demokratija akmėnėlis? Ką mums šis nematomas desantas ir vakar koncerte paliko mūsų vaikų širdyse? Buvo „transliuojama“ laisvė? Manau jaunose širdyse liko tik dar daugiau sumaišties...
2014.05.22 Kraujas
