Seimui delsiant priimti Kremavimo įstatymą, kai kurie verslininkai jau kuria planus statyti krematoriumus, tačiau prieš vieną tokių planų sukilo Elektrėnų gyventojai., trečiadienį rašo “Lietuvos rytas”
Pirmoji šalyje tokia įstaiga gali iškilti pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno, Kalninių Mijaugonių kaimo ribose. Įgyvendinti šią idėją Elektrėnų savivaldybės teritorijoje ėmėsi verslininkas Algerdas Urbonavičius.
Jau kurį laiką veikia ir viešoji įstaiga „Vilniaus krematoriumas“, kurios registracijos duomenyse nurodomas šio vilniečio mobiliojo telefono numeris.
Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos narys A.Urbonavičius pripažino susiduriantis su vietos gyventojų pasipriešinimu. Bet tai jo negąsdina.
Ritualinių paslaugų centrui ir krematoriumui įrengti šalia kelio Vilnius-Kaunas jau nupirktas sklypas, parengtas projektas. A.Urbonavičius dabar laukia, kada Elektrėnų savivaldybė pateiks sąlygas detaliajam planui rengti. Bet valdininkai neskuba.
Maždaug du kilometrai nuo krematoriumui skirto sklypo – Gilučių gyvenvietė. Jos žmonės jau pradėjo rinkti parašus prieš tokio objekto statybą.
Nors iš Gilučių matyti ir Elektrėnų kaminai, šio miesto žmonės į kaimynų protestus reaguoja vangiai, prieš krematoriumo statybą pasirašo vienas kitas elektrėniškis.
A.Urbonavičius dabar dažnas svečias Gilučiuose, dalyvauja visuose gyventojų susirinkimuose. Kovo pradžioje verslininkas ketina su gilutiškiais dar kartą pasikalbėti apie statybas.
Gilučių gyventojai dienraščiui sakė, kad jie suprantą, kas krematoriumas yra reikalingas, bet nenorį, kad jis būtų pastatytas prie pat gyvenvietės.
Gilutiškiams užkliuvo, kad krematoriumui numatyta vieta – plynas laukas, viskas bus matyti, kas vyks objekto teritorijoje.
Tuo tarpu krematoriumą rengiantis atidaryti verslininkas vardijo pasirinktos vietos privalumus. Gilučiai yra gana toli nuo planuojamo krematoriumo, šiame kaime – tik 550 žmonių, o regione tarp Vilniaus ir Kauno gyvena du trečdaliai Lietuvos gyventojų, sklypas yra ne užkampyje, prie gerų kelių, o vienodi atstumai nuo sostinės ir antrojo šalies miesto sumažintų transportavimo išlaidas.
Pirmąjį Lietuvoje krematoriumą ketinta įkurdinti Klaipėdoje. Po to statyti tokį objektą planuota naujose Vilniaus kapinėse Žirnių gatvėje. Tai buvo numatyta 1998 metais patvirtintame sostinės plėtros plane. Tačiau šis sumanymas taip pat žlugo.
Prieš keletą metų atlikta gyventojų apklausa parodė, kad kremavimui pritartų dauguma Lietuvos gyventojų: 63 proc. klaipėdiečių, 70 proc. vilniečių, 72 proc. panevėžiečių, 80 proc. kauniečių ir 86 proc. šiauliečių.
Kremavimo paslaugos jau teikiamos aplinkinėse šalyse – Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje.
