Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir „valstietė“ Ligita Girskienė.
„Tai demografijos neišgelbės“ – Seime skamba griežta kritika pataisoms
Kaip suprantu, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turi daug kritikos šiam projektui, kuris atneštas į Seimą?
L. Girskienė: Situacija yra dviprasmiška. Bandoma viską pakreipti ta linkme, kad turime bet kokiu būdu spręsti demografinę situaciją, tačiau šie siūlomi pakeitimai, mano supratimu, visiškai neprisidės prie demografijos rodiklių gerinimo – ilgainiui tai gali sukelti net priešingą reakciją.
Pradėkime nuo to, kad viskas motyvuojama medicininėmis priežastimis, tačiau jei aš esu vieniša moteris ir nusprendžiu, kad noriu gimdyti vaiką, kaip gydytojas nustatys, jog aš negaliu turėti vaikų, jei neturiu lytinių santykių su vyru? Kaip visas šis procesas vyks? Tad medicininės priežastys tikrai negali būti motyvas.
Tai yra labai atsakingas sprendimas, galintis turėti daug įvairių poveikių pačiam vaikui. Vaiko teisių konvencijoje aiškiai apibrėžta, kad vaiko interesas augti pilnavertėje šeimoje yra aukščiau už suaugusiojo norą bet kokiu būdu turėti vaiką. Suaugęs asmuo, prieš pasiryždamas tokiai procedūrai – ar būtų vienišas, ar gyventų partnerystėje – privalo įvertinti pasekmes.
Mes suprantame suaugusio asmens norą turėti vaiką, bet šiuo įstatymu galime atidaryti Pandoros skrynią kitiems veiksmams, kurių vėliau nesuvaldysime. Vėliau prisijungs žmogaus teisių aktyvistai, kurie sakys: jei vieniša moteris gali turėti vaiką, kodėl vienišas vyras negali? Kodėl pažeidžiamos jo teisės?
Gimdyti be partnerio – Lietuvoje vis dar misija neįmanoma?
Ponios Čmilytė-Nielsen, kaip jūs vertinate medicininių priežasčių momentą? Ar reikėtų jų išvis atsisakyti ir leisti procedūrą visiems?
V. Čmilytė-Nielsen: Pirmiausia, šis įstatymas yra apie pagalbinį apvaisinimą, todėl natūralu, kad į klausimą žvelgiama iš medicininio taško, todėl medicininės priežastys yra apibrėžtos.
Kalbant apie tai, kas šiame įstatyme yra gerai, aš pozityviai vertinu sudarytą galimybę susilaukti vaikų pagalbinio apvaisinimo būdu ne tik susituokusioms poroms. Čia paminėta ir partnerystė, kuri Lietuvoje dar nėra įteisinta, bet taip pat ir vyras bei moteris, kurie nėra santuokoje.
Tiesa, yra nuostata, kuri mane stebina: reikia įrodyti gydytojams, kad pora kartu gyvena ne mažiau kaip 1 metus ir ketina kurti šeimą. Kaip tas įrodinėjimo procesas atrodytų? Ar pora turėtų deklaruoti meilę ir rūpestį? Tai šiek tiek fiktyvi nuostata, kuri praktikoje bus arba formalus klausimas, arba tiesiog neveikianti norma.
Kalbant apie vienišas moteris, gerai tai, kad įstatyme jų galimybė susilaukti vaiko yra apibrėžta, taip įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimą. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo kolegė Ligita Girskienė, vaisingos vienišos moterys, neturinčios nevaisingumo diagnozės, pagal šį įstatymą vis tiek negalės susilaukti vaiko su donoro pagalba, nes jos neatitiks nurodytų sąlygų.
Manau, kad dėl to įstatymas dar turės būti taisomas. Kaimyninėse valstybėse, pavyzdžiui, Latvijoje, moterys, kurios dėl įvairių priežasčių neturi partnerio, bet nori susilaukti vaiko, gali naudotis pagalbinio apvaisinimo procedūra.
Lietuvoje jos tokios galimybės neturi nei už savo pinigus, nei kitais būdais. Šią problemą ateityje reikės spręsti.
Ponios Girskienė, jei moteris gali nuvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir ten atlikti šią procedūrą, kodėl mes tai stabdome Lietuvoje? Ar tame matote logiką?
L. Girskienė: Mūsų politinė jėga pasisako už standartinį, tradicinį šeimos modelį – vyro ir moters sąjungą, kurioje gimsta vaikai. Kalbant apie nesusituokusias poras, kurios nori susilaukti vaikų, kyla tam tikros rizikos – santuoka yra tam tikras įsipareigojimas.
Gyvenant kartu partnerystėje, kilus nesutarimams, dažnai tiesiog išsiskiriama. Tokiu atveju vaikas paprastai lieka su mama, o mama patiria socialinę atskirtį. Prieš kiekvieną tokį sprendimą turime pagalvoti kelis žingsnius į priekį, nes vėliau visa atsakomybė tenka vienai motinai.
Taip pat kyla teisinės problemos dėl tėvystės ar motinystės nustatymo. Žmonės nori žinoti savo šaknis, kilmę ir giminę, o naudojantis donoro paslaugomis, vaikui ši galimybė pažinti savo identitetą yra apribota, jau minėjau socialines ir ekonomines rizikas bei etinius dalykus.
Ar vaikas, pasinaudojus pagalbinio apvaisinimo paslauga, netampa tiesiog paslaugos rezultatu? Tai svarbus etinis klausimas. Be to, vienišų asmenų vaikai dažnai patiria patyčias dėl to, kad nežino savo tėvo ar motinos.
Mes įveliame vaiką į nemalonius dalykus vien dėl to, kad kažkas sugalvojo turėti vaiką. Turime orientuotis į tradicinį šeimos modelį, kuris yra valstybės išlikimo pagrindas, įtvirtintas Konstitucijoje, ir turime laikytis konstitucinių nuostatų.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
