Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo verslininkas Robertas Dargis.
Kas jums stebint, kalbantis su žmonėmis apie Lietuva krenta labiausiai į akį?
R. Dargis: Yra ir pozityvių žinių dėl to, kad ekonomika, dėkui Dievui, auga nors aplink daug perturbacijų ir geopolitika pasidarė visiškai nebeprognozuojama. Pernai metai Lietuvos ekonomikai geri ir atrodo, kad šitie metai bus tikrai geri.
Lokaliai žiūrint, pozityvių ženklų yra, bet globaliai žiūrint, be abejo, kad labai daug kam kyla klausimų, kas čia toliau bus? Ir Lietuvos verslui lygiai taip pat. Nors mūsų užsienio investicijų srautas, kaip ir puikiai žinot, apslopęs yra, bet nuotaika Lietuvos versle dar nėra pasikeitusi į visiškai blogą pusę.
Investicijų vis yra ir auga vietinių investicijų srautas, kas yra, mano galva, gerai. Tas palaikys mūsų eksportą, pačią gamybą. Be abejo, kas nuteikia pozityviai – augantys mūsų paslaugų sektoriai. Mūsų informacinės technologijos, visi „vienaragiai“ pakankamai neblogai juda į priekį. Atsiranda vis naujesnių idėjų, kurios pritraukia pinigų.
Tas nuteikia optimistiškai, kad ekonomikoje paslaugų segmentas turbūt augs ir po kažkurio laiko turbūt gali įvykti lūžis, kad jisai pasieks visą mūsų pramonės lygį, kurį mes turime šiandien dieną arba jo indėlį į Lietuvos ekonomiką, tai šitoj vietoj kaip ir viskas tvarkoje.
Bet kiti dalykai – užsitęsęs karas, neapibrėžtumas, Europos trypčiojimas, neapsisprendimas, kaip čia toliau elgtis, kaip mes labai sunkiai užkūrinėjame savo gynybos pramonę, labai sunkiai susitariame. Neapibrėžta Amerikos pozicija, kuri iš vienos pusės lyg ir pozityvi dėl to, kad bando pasakyti Europai, kad „jūs patys turite nuo kalbų pereiti prie darbų, jūs patys turite daugiau investuot, daugiau būti pasiruošę“.
Iš kitos pusės, trūkinėjantis transatlantinis vertybinis dalykas ir tai, kad Europa, kuri staiga buvo įmesta į šaltą vandenį, vėl matyt reikia ir greitesnių politinių sprendimų, reikia greitesnių dalykų vykdymų. Tas gal paspartins ir mūsų sprendimų priėmėjus judėti
Labai gerai atsimenu, kai prieš pusantrų metų, kai Mario Draghi (pristatė – tv3.lt) savo raportą ir papasakojo apie Europos atsilikimą. Apie tai, kad Europai reikia kasmet investuoti apie 800 milijardų tiek į ekonomiką, tiek į savo infrastruktūras ir ypatingai gynybos pramonę. Tam tikras šaltas dušas buvo mūsų politikams – čia ne apie Lietuvą kalbu, daugiau apie Europą.
Man atrodė, kad šaltas dušas turėtų priversti judėti greičiau, bet kol kas neįsivažiuojama iki reikiamo greičio, iki reikiamo tempo. Man užstrigęs Mario Draghi pasakymas, kad šiandien dienai Amerikos įvesti muitai, Europos valstybėm dėl eksporto yra niekis, palyginus su biurokratija, kuri yra Europoj.
Jis vaizdžiai palygino: Amerikos 10–15% Europai ir Europos gaminiams, o mūsų biurokratija yra 100% muitai mums. Šiandien dienai Europa nuo tuščių kalbėjimų turi pereiti prie rimtų darbų, peržiūrėjimo procesų, kad šiandien gamyba ir paslaugos galėtų greičiau augt, investicijos greičiau ateiti.
Yra gerų žinių Lietuvoje, Europoje irgi norėtųsi, kad jos būtų geresnės. Norėtųsi, kad karai būtų daugiau prognozuojami negu, kad dabar yra. Niekas nebegali pasakyti, ar šiemet jis baigsis, ar ne. Tas, mano galva, stabdo ir ekonomikos augimą, kuris tikrai yra be galo svarbus.
Kaip jums atrodo, ar Lietuvoje tinka posakis, kad Lietuva yra užsibiurokratizavusi šalis?
R. Dargis: Tinka. Man atrodo, kad lygiai taip pat mes galim ir apie Lietuvos situaciją kalbėti, ką Draghi sakė apie Europą, tą rodo skaičiai. Pasižiūrėjus paskutinį OECD (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros komiteto – tv3.lt) 2025 m. raportą, pabrėžė mums raudoną liniją, kad mūsų viešasis sektorius arba valdymo sektorius yra per didelis. Jis jau yra viršijęs keturiais procentais OECD šalių vidurkį.
[...] Tuo pačiu OECD pabrėžė kad efektyvumas yra menkesnis negu OECD vidurkis. Tai rodo, kad mūsų viešasis administravimas savaime pasidarė veiksnys. Mes jį auginame nematuodami efektyvumo. Norime, nenorime, [...] stebint transformacijas – tiek dirbtinio intelekto, ateina laikas susitvarkyti savo viešąjį sektorių.
Turime susitvarkyti savo išlaidas (viešajam sektoriui – tv3.lt), turime peržiūrėti funkcijas, turime pasižiūrėti finansavimą ir manyčiau, kad čia bus vienas iš svarbiausių darbų. Nežinau, ar šita koalicija imsis to reikalo, bet ateičiai, žiūrint į priekį valstybės skaičius, jis bus labai svarbus.
[...] Kaip tik antradienį inicijavau demografinę konferenciją, nes „Facebook“ raudonas nuo skaičių, visiems labai surezonavo mūsų gimimų skaičius 2025 metais – 17 500. Tikrai skaičiai dar nematyti, bet jie turi tendenciją mažėti toliau. Mes jau nebepasiekiame vieno vaiko šeimoje. Skaičius, atrodo, dar bus mažesnis. 1990 metais, kada mes nepriklausomybę iškovojome, Lietuvoj gimė 56 tūkst. vaikų ir tas laikas nebuvo daug geresnis ir gyvenimo kokybė nebuvo daug geresnė. Kitaip tariant, buvo kitos nuostatos ir iš esmės mes šiandien su savo demografija papuolėm į labai sudėtingą situaciją.
Dėl to yra daug priežasčių. Požiūris į šeimą, į vaikus pasikeitęs. Pasikeitęs žmonių požiūris į karjerą, kas yra objektyvūs faktoriai. Ir moterys kitaip jaučiasi ir kitaip sprendimus priiminėja. Mes to greit nepakeisime, vaikų nepadaugės. Žiūrint į ateitį, kada mūsų gyventojų skaičius šiandien yra palaikomas migracija, mes gi turime 200 tūkst. migrantų.
Žiūrint į ateitį, į ekonomikos skaičius, mums reikės tvarkytis su principiniais dalykais – norime, nenorime. Mūsų senėjimas yra greičiausias Europoje. Žiūrėjau skaičius – 2045 ar 2050 metais, 11 proc. vaikų teks beveik 30 proc. pensininkų. Vaikų ir pensininkų santykis skirsis tris kartus. OECD pabrėžia, kad vyresnio amžiaus žmonių išlaikymas: sveikatos, socialinių dalykų, pensijos darys 3,6 proc. įtaką BVP.
Kitaip tariant, tokiu procentu padidės mūsų sąnaudos. Jeigu susidedi visus kitus skaičius: gynybos išlaidas, kurioms skyrėm 5 proc. nuo BVP, susidedi mažėjančią Europos paramą. Reikia nepamiršt, kad jau skaičiai keičiasi. Mes jau (vis daugiau prisidedame prie – tv3.lt) Europos Sąjungos. Kada susidedi mūsų augančius skolos aptarnavimo kaštus [...] ir kai susidedi visas sąnaudas, tai norime, nenorime, reikia žiūrėti, kaip jas optimizuoti.
Vėl grįžtu prie mūsų valstybės viešojo administravimo kokybės. Mums reikia naudojantis pokyčiais pasaulyje susitvarkyti, kad ji veiktų kompaktiškai, efektyviai ir valstybei iš augančios naštos taptų tuo, kuo ji turėtų būti – valstybės tvarkymu.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite žiūrėti čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
