Šiuo metu Lietuvoje toks gimdymo būdas nėra uždraustas, tačiau akušeriams ir ginekologams draudžiama suteikti gimdyvėms pagalbą namuose.
Vilniaus prokuratūra per posėdį praėjusią savaitę pasiūlė Vilniaus miesto apylinkės teismui bendrosios praktikos gydytoją 50-metę Daivą Jakaitę ir chemikės išsilavinimą turinčią 52 metų Jurgitą Ingą Švedienę pripažinti kaltomis dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.
Įtariama, kad viena jų priimdavo namuose gimdančių moterų naujagimius, o kita juos apžiūrėdavo ir išrašydavo gimimą patvirtinančias pažymas. D.Jakaitė sakė apžiūrėdavusi tik naujagimius, gimdymų nepriimdavo. Moteris teigė iš gimdyvių gavusi dovanų medaus, vaisių.
Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta daugybė gimdymo namuose atvejų, per kuriuos pribuvėjos darbą esą atlikdavo J.Švedienė, o vėliau apie kūdikių gimimą pažymas išrašydavo ir juos apžiūrėdavo D.Jakaitė. Prokuratūros duomenimis, ne visuomet gimdymas namų sąlygomis baigdavosi laimingai – būta ir tragiškų baigčių.
Byla nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose. Kaltinimą palaikęs Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroras Kęstutis Gudžiūnas BNS atsisakė nurodyti, kokią bausmę pasiūlė kaltinamosioms.
„Byla sudėtinga, su ašaromis ir pykčiais“, – sakė prokuroras.
BNS žiniomis, laisvės atėmimo bausmė abiem moterims nesiūloma. Joms siūloma skirti įvairius apribojimus.
Įstatymas numato, kad tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Nuosprendį teismas skelbs gruodžio 23 dieną.
Teismo procesas šioje byloje prasidėjo rugsėjo mėnesį. Per du mėnesius trukusį procesą teismas apklausė apie 100 liudytojų, didžiąją dalį sudarė namie gimdžiusios moterys.
Liudytoja apklausta ir teisėja
Liudytoja apklausta ir dabar viename iš Lietuvos teismų dirbanti teisėja. Įvairius mokslinius laipsnius turinti moteris taip pat gimdė namuose. Pagal viešai skelbiamą teisėjos biografiją matyti, kad kūdikio gimimo metu ji teisėjos pareigų nėjo, į jas buvo paskirta daug vėliau.
Teisėja, net ir BNS pažadėjus neviešinti jos asmenybės, nesutiko pasikalbėti apie gimdymus namuose.
„Kaip žmogus ir kaip teisėja aš čia nieko negaliu komentuoti. Atrodo man, kad pokalbis baigtas. Nei mano pareigos, nei asmeninė nuomonė juo labiau čia, matyt, nėra svarbi. Ačiū už skambutį labai“, – BNS pasakė teisėja ir padėjo telefono ragelį.
Į pirmąjį posėdį rugsėjį palaikyti teisiamų moterų atvyko didelis būrys tėvų su vaikais. Kai kurie pasakojo vaikų susilaukę namuose. Kai kurių ministerijų darbuotojai, dėstytojai yra viešai žiniasklaidoje pripažinę, kad jų šeimos kūdikių susilaukė namuose.
„Nė viena iš kaltinamųjų šia veikla verstis neturėjo teisės. Tačiau pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis yra pagrindo manyti, kad namų sąlygomis vykstančiuose gimdymuose J.Š. dalyvavo keliolika metų. Tyrimo metu buvo apklausta daugybė liudytojų, rasti specialūs įrankiai, priemonės, naudotos gimdymų metu“, – yra sakęs teismui bylą perdavęs Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aurelijus Navickas.
Naujagimis mirė nuo plaučių uždegimo
Moterų veikla teisėtvarkos pareigūnai susidomėjo, kai 2011 metais birželį Vilniaus apskrityje mirė namuose pagimdytas naujagimis. Aiškinantis jo mirties aplinkybes, kilo įtarimų dėl gimdyvei padėjusių asmenų veiklos legalumo.
„Atlikus ekspertizes paaiškėjo, kad nei gimdymo vieta, nei gimdymo būdas, tai yra gimimas namuose, jokios įtakos mirčiai neturėjo. Negrįžtami procesai vaiko organizme prasidėjo prieš 48 valandas nuo vaiko mirties, o vaikas mirė po 24 valandų nuo gimimo. Vadinasi, tie negrįžtami procesai, kurie sukėlė mirtį, prasidėjo prieš parą iki gimimo. Dėl šio vaiko mirties nei aš, nei pribuvėja nesame kaltinamos“, – žurnalistams yra sakiusi D.Jakaitė.
Ji teigė turinti penki vaikus, du jų gimdė namuose. Medikė sakė naujagimius apžiūrinti 24 metus, per tą laiką apžiūrėjo apie 2 tūkst. namuose gimusių vaikų.
Žiniasklaidoje skelbta, kad namie Vilniaus apskrityje gimęs kūdikis mirė nuo plaučių uždegimo. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Akušerijos ir ginekologijos centro Naujagimių skyriaus vedėja Ingrida Pilypienė BNS sakė, kad pasitaiko atvejų, kai naujagimiai gimsta su įgimtu plaučių uždegimu. Didžiąją dalį jų pavyksta išgelbėti.
„Ar galima išgelbėti naujagimį, priklauso, kiek pažengęs plaučių uždegimas. Išgelbėti dažniau pavyksta, nei nepavyksta“, – BNS sakė medikė.
Plaučių uždegimas vaisių ištinka dėl motinos gimdos infekcijos arba infekcijos lytiniuose takuose.
Tyrime dalyvavo Vilniaus ir Panevėžio prokuratūros
2011 metais pradėtam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus apylinkės ir Vilniaus apygardos prokuratūrų prokurorės, o 2013 metais šis tyrimas perduotas kontroliuoti Panevėžio apygardos prokuratūrai.
Vilniaus miesto apylinkės prokurorė Audronė Pupeikienė yra sakiusi, kad tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui susikūrė iniciatyvinė grupė, kuri kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kitas institucijas, kad tokia veikla būtų legalizuota.
„Šiai dienai argumentai aiškūs – išvengti atsakomybės. Nė vienas iš pasisakiųjų nekalba apie pareigas ateinančiajam į pasaulį, normalų ir sveiką atėjimą į pasaulį“, – yra sakiusi A.Pupeikienė.
2011 metais policijoje liudytoja apklausta filmo apie gimdymus namuose „Lengvas raganavimas“ režisierė Inesa Kurklietytė. Anksčiau jos namuose atlikta krata, sulaukusi nemažo atgarsio visuomenėje.
Prokuratūra yra sakiusi, kad iš režisierės namų medžiagą nuspręsta paimti, gavus duomenų, kad ji gali būti reikšminga tyrimui, kad vaizdajuostėse užfiksuota neteisėta veikla.
2011 metais vykusios spaudos konferencijos metu žurnalistams pasiteiravus, kodėl beveik 20 metų vykdyta neteisėta veikla ir policija ja visiškai nesidomėjo, neatliko tyrimų, tuometinis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas atsakė, jog apie tai policija nebuvo gavusi jokios informacijos, jokių skundų – visi buvo „įtikėję į gimdymo miške grožį“, kol nebuvo pradėtas tyrimas dėl vieno naujagimio, gimusio namuose, mirties priežasties nustatymo ir jo mamos sunkaus sveikatos sutrikdymo.
Po to tyrimas išsiplėtė.
Latvijoje gimdymai namuose registruojami
Nevyriausybininkų duomenimis, Europoje gimdymo ne sveikatos priežiūros įstaigose be Lietuvos nėra įteisinusios Portugalija, Čekija, Slovakija, Liuksemburgas, Graikija, Kroatija, taip pat Baltarusija, Ukraina, Rusija.
Latvijoje gimdymai namuose registruojami nuo 2004-ųjų, nuo 2006-ųjų liepos tai įtvirtinta įstatymuose. Kaip yra sakiusi Latvijos natūralaus gimdymo centro akušerė Elvyra Jansonė, per dešimtmetį gimdymų namuose išaugo nuo 5 iki beveik 300 – tiek jų registruota 2015-aisiais ir tai sudaro apie 1,5 proc. nuo visų gimdymų šalyje per metus. Lietuvoje gimdymai ne ligoninėse nėra registruojami – neoficialiais duomenimis, kasmet jų būna iki šimto.
„Rinkomės gimdyti namuose dėl to paties saugumo, apie kurį kalbama, nes saugumą suvokėme ne tik kaip fizinį, bet ir kaip dvasinį“, – BNS yra sakęs Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ direktorius Linas Kukuraitis, jo visi penki vaikai gimė namuose. – Gaila, kad turime rinktis tarp fizinio ir dvasinio saugumo, džiaugiamės, kad turėjome draugų, kurie mums padėjo šiame procese.“
Jis sako, kad šeimoje gimus vyriausiajai dukrai, kuriai dabar 12 metų, teko susidurti su smerkiančiu medikų požiūriu, taip pat buvo sudėtinga registruoti vaiką metrikacijos biure.
