Iš Joniškio į Šiaulių ligoninę skubiai operacijai po rankos lūžio siųsta pacientė grįžo nesulaukusi tikėtos pagalbos. Moteriai pragulėjus dvi dienas Šiaulių ligoninėje nuspręsta, kad operuoti nereikia. Dar po dešimties dienų kitas tos pačios ligoninės gydytojas patvirtino — operacija reikalinga.
Ranką susilaužė per šventes
Joniškietė Genovaitė Lipštienė jau mėnesį kenčia lūžusios rankos skausmus. Nors Joniškio ligoninės gydytojo Jono Bendiko ji tą pačią dieną po traumos buvo siųsta operuotis į Šiaulių ligoninę, po dviejų dienų pacientė buvo išleista namo, nedarius jokios operacijos.
Vasario 14–ą penkiasdešimtmetė moteris paslydo, krito ir susilaužė ranką. Praeivių padedama moteris pakilo ir parėjo namo.
Iš pradžių didelio skausmo nejautė, bet netrukus jis ėmė stiprėti. Namiškiai iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir moteris buvo nuvežta į Joniškio ligoninę.
Priimamajame budėjęs gydytojas padarė lūžio rentgeno nuotrauką ir pasiūlė skubiai vykti į Šiaulių ligoninę operacijai, nes Joniškyje operuoti per sudėtinga.
Išsiuntė namo neoperuotą
Vasario 15-ąją apie pietus Genovaitė Lipštienė jau laukė eilėje Šiaulių konsultacinės poliklinikos registratūroje. Ją apžiūrėjęs gydytojas norėjo iš naujo daryti rentgeno nuotrauką „iš apačios“, tačiau pacientė iš skausmo negalėjo pakelti ir ištiesti rankos į šoną. Medikas liepė sesutėms suleisti vaistų ir eiti į palatą, nuotrauką daryti, kai aprims skausmai.
„Sesutės ateina, išeina iš palatos, nieko nesulaukiu, sėdžiu plika, nesutvarstyta ranka. Jau ir keturios, ir penkios valandos. Apie pusę šešių prisiprašiau, kad ampulę suleistų. Sako: niekas nebeateis, darbo valandos baigėsi, gulkite ir miegokite. Už 65 litus nusipirkau įtvarą, įdėjo ranką ir likau, — prisimena joniškietė. — Kadangi kita diena buvo Vasario 16-osios šventė, pragulėjau be konsultacijos iki 17-os dienos ryto. Atėjęs palatos gydytojas paklausė: Ko čia gulit? — Sakau, laukiu operacijos. — Kokios operacijos? — Joniškis siuntė operuoti. — O jis — nuplėšė lapelį prie lovos su užrašyta temperatūra, mano pavarde ir sako: Jokios operacijos. Važiuokit namo. Slaugytojų prašiau pažymos, kad galėčiau pristatyti Darbo biržai. Užstrigo kompiuteris ir tos negavau.“
Bandė kalbėtis telefonu
Grįžusi į Joniškį moteris ėjo pas šeimos gydytoją, kad išrašytų vaistų nuo skausmo. Dar kitą rytą bandė skambinti šiauliškiui gydytojui, kad pakonsultuotų, kaip toliau gydytis.
Anot G. Lipštienės, jis ištaręs vienintelį sakinį: „Netrukdykit, turiu daug darbo“.
„Ligoninėse ne kartą teko gulėti, teko gydytis ir operacijas ištverti. Niekada gydytojams neturėjau priekaištų. Kai kurie buvo ypač rūpestingi, nuolat teiraudavosi, kaip jaučiuosi. Ir dabar Joniškio medikams priekaištų neturiu“, — sakė G. Lipštienė, pabrėždama nemananti, jog visi gydytojai blogi, tačiau nenorinti nutylėti konkretaus atvejo, kad įspėtų kitus žmones.
Moteris iš naujo mina medikų kabinetų slenksčius, ieškodama pagalbos. Važiuoti į tolesnius miestus, pavyzdžiui, Kauną, kaip rekomendavo vienas gydytojas, moteriai, gaunančiai 315 litų pašalpą, pernelyg brangu. Juolab, kad dingo pasitikėjimas medikais: gal vėl teks grįžti namo nieko nepešus.
Gydytojų nuomonės skiriasi
Kartu su G. Lipštiene užsukome pas Šiaulių ligoninės gydytoją traumatologą ortopedą Algimantą Bielskį, konsultavusį pacientus Joniškio ligoninėje.
Gydytojas, apžiūrėjęs lūžio rentgeno nuotrauką, pasakė, kad jam „atrodo, jog reikia operuoti“, tačiau kolegos sprendimo neoperuoti nekomentavo.
Tai, pasak gydytojo, galima padaryti ir praėjus 2 ar 3 savaitėms po lūžio (kai lankėmės, maždaug tiek laiko ir buvo praėję — aut past.).
Genovaitę Lipštienę į Šiaulius siuntęs Joniškio ligoninės gydytojas traumatologas— ortopedas Jonas Bendikas „Šiaulių kraštui“ sakė manantis, jog trauma buvo sudėtinga: lūžęs žastas, atrodė skilęs peties gumburys.
Tokių lūžių atveju operacijos paprastai daromos, sustatomi kaulų lūžgaliai į vietas. Kadangi Joniškio ligoninėje nėra tinkamų priemonių, tvarkomos operacinės, medikas ligonę patikėjo Šiaulių kolegoms.
J. Bendiko nuomone, praėjus porai ar trims savatėms po traumos operuoti irgi galima, bet tai padaryti sudėtingiau ir rezultatai tikėtini prastesni.
Būtina ginti savo teises
Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė Ramunė Navickienė teigia, kad pagal nupasakotą situaciją pacientui ne tik galima, bet ir reiktų ieškoti, kas apgina jo teises.
„Pacientė turėtų kreiptis raštu į sveikatos priežiūros įstaigą, kurios suteiktos paslaugos netenkino arba iš viso buvo nesuteiktos, šiuo atveju — į Šiaulių ligoninės administraciją. Prašyme žmogus nurodo, dėl ko kreipiasi ir prašo paaiškinti priežastis, dėl kurių nebuvo atliekama operacija. Vieną rašto egzempliorių reiktų pasilikti sau, kitą išsųsti ligoninei. Jeigu pacientė per 20 dienų atsakymo negaus arba atsakymas netenkins, turėtų kreiptis į mūsų instituciją, kuri tiria sveikatos paslaugų kokybę, prieinamumą ir kitus aspektus, — aiškino Valstybinės medicininio audito inspekcijos direktorė Ramunė Navickienė. — Mūsų inspekcijai pacientė turėtų pateikti savo skundą, pirminį prašymą, siųstą ligoninei, ligoninės atsakymą ir notarišką savo tapatybės patvirtinimą.“
Valstybinė medicininio audito inspekcija per metus paprastai sulaukia apie 200 pacientų skundų, iš jų pasitvirtina maždaug 30 procentų. Papildomai apie 50— 60 tikrinimų šalies sveikatos įstaigose kasmet atliekama pagal numatytą planą.
Loreta RIPSKYTĖ
