Gydytojai atvirauja, kad ne visi pacientai gali sau tai leisti, o įprastas gydymas nebepadeda, todėl daugeliui žmonių nelieka kitos išeities kaip nuolat gyventi su padidinta rizika.
Nors pastaraisiais metais Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo iki 75,3 metų (vyrų iki 70,86, moterų iki 79,57), ji išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Negana to, gydytoja kardiologė prof. Olivija Dobilienė sako, kad 8,7 metų gyvenimo trukmės skirtumas tarp vyrų ir moterų taip pat yra vienas didžiausių visoje ES.
„Mūsų gyvenimo trukmę „trumpina“ širdies ir kraujagyslių ligos. Remiantis naujausiais prieinamais Higienos instituto duomenimis, 2022 metais nuo jų mirė kiek daugiau nei 22 tūkst. žmonių. Tai yra daugiau nei pusę visų Lietuvos gyventojų mirčių sukėlusi priežastis. Kol laukiame oficialios praėjusių metų statistikos, prognozuoti, ar mirusiųjų skaičius bus didesnis, ar mažesnis yra sunku. Tačiau drąsiai galima teigti, kad didžiąją dalį mirčių 2023 metais ir vėl bus sukėlusios širdies bei kraujagyslių ligos“, – teigia ji.
Pavojingiausia ir daugiausiai gyvybių pasiglemžianti širdies ir kraujagyslių liga – aterosklerozė. Moksliniai ir klinikiniai tyrimai įrodė, kad aterosklerozę ir tolesnį jos vystymąsi sukelia cholesterolis, o ypatingai – „bloguoju“ vadinamas mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis.
„Nekontroliuojamas cholesterolis yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių aterosklerozės ir jos sukeliamų ligų progresavimą bei tokių komplikacijų, kaip miokardo infarkto, insulto ar staigios mirties pasireiškimą. Apskritai kardiologai išskiria 6 veiksnius, kurie sudaro apie 90 proc. miokardo infarkto rizikos. Tai yra rūkymas, diabetas, hipertenzija, cholesterolis, nutukimas ir stresas. Jeigu žmogui būdingi visi šie veiksniai, rizika patirti miokardo infarktą pakyla 300 kartų“, – perspėja pašnekovė.
Pacientai priversti išlaidauti
Prof. O. Dobilienė sako, kad mirčių statistika nuo širdies ir kraujagyslių ligų greitu metu nesikeis – tam įtakos turi tai, jog visos šiuo metu Lietuvoje esančios gydymo galimybės yra „išsemtos“. Pacientams padėti galėtų inovatyvūs dviejų klasių vaistai: vienos klasės vaistus reikia susileisti kas mėnesį, kitos – tik vieną kartą per 3, o vėliau per 6 mėnesius.
„Tačiau šie vaistai nėra kompensuojami valstybės. Ne visi pacientai gali sau tai leisti, todėl jiems nebelieka kitų galimybių, kaip tik gyventi visą likusį gyvenimą ypatingai didelės rizikos grupėje. Tokių pacientų turime daug“, – pranešime spaudai dalinasi pašnekovė.
Kaip pavyzdį gydytoja kardiologė įvardina vieną vidutinio amžiaus vyrą, kuriam 2005 metais buvo atlikta aortos ir vainikinių arterijų jungčių suformavimo operacija. Įprastai žmogaus bendrojo cholesterolio lygis kraujyje neturėtų viršyti 6 mmol/l, tačiau pirmieji šiam vyrui atlikti tyrimai parodė, kad jo cholesterolio lygis siekia net 12 mmol/l, o MTL cholesterolio lygis, kuris neturėtų viršyti 1,4 mmol/l, pakilęs iki 11 mmol/l.
„Vyro MTL cholesterolis, vartojant maksimalias statinų dozes, nukrito tik iki 6 mmol/l. Jam buvo pradėtos procedūros, kurios taikomos sunkia dislipidemija sergantiems pacientams – MTL cholesterolio aferezės. Tai procedūros, panašios į dializę, kai cholesterolis mechaniškai pašalinamas iš kraujo plazmos. Pacientas kas 4–6 savaites iš Šiaulių atvyksta į Kauno klinikas. Visa tai tęsiasi iki šiol. Ir nors jis vartoja net du vaistus, kurie mažina cholesterolio koncentraciją: maksimaliai jo toleruojamą statino dozę ir antrą vaistą, kuris mažina cholesterolio absorbciją žarnyne, jo cholesterolis išlieka didelis. Inovatyvūs injekuojami medikamentai šiam pacientui tikrai padėtų, tačiau, deja, jie nėra kompensuojami, o pacientui – neįperkami“, – prisimena ji.
Kitas atvejis – visą savo gyvenimą sportavęs, nerūkęs ir mitybą prisižiūrėjęs vidutinio amžiaus vyras iš Kauno, kurį 46 metų netikėtai ištiko infarktas. Tačiau ši situacija kitokia – šis pacientas turi galimybę įsigyti inovatyvius vaistus, nors jiems išleidžia didžiulę dalį savo šeimos biudžeto. Nepaisant to, po 6 mėnesių vartojimo tiek gydytojai, tiek pats pacientas jau džiaugiasi pasiektais rezultatais.
Prof. O. Dobilienė pabrėžia, kad tai yra tik vienas iš nedaugelio atvejų, kai pacientas turi galimybę įsigyti brangius vaistus, o kol nebus sutarta dėl inovatyvių vaistų kompensavimo, tol mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų savaime nesumažės. Be to, neseniai vykdytas „EUROASPIRE V“ tyrimas atskleidė, kad Lietuva, lyginant su kitomis Europos šalimis, „pirmauja“ pagal vieną prasčiausių cholesterolio kiekio kraujyje kontrolę.
„Čia mes vėl „atsiremiame“ į inovatyvius vaistus. Jie yra kompensuojami kitose ES šalyse, mūsų kaimyninėse Lenkijoje, Estijoje, taip pat ir Latvijoje, kur širdies ir kraujagyslių ligos yra ne ką mažesnė problema nei Lietuvoje. Kol mūsų pacientams šie vaistai nebus kompensuojami, mes vis dar lyderiausime kaip prasčiausiai su cholesteroliu ir širdies bei kraujagyslių ligomis besitvarkanti valstybė“, – reziumuoja gydytoja kardiologė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
