Dažnas vadinamosiomis „plotkelėmis“ pasirūpina iš anksto todėl, kad siunčia jas į užsienį artimiesiems ir nori tai padaryti iki Kūčių vakaro. Kunigas Vytautas Mazirskas sako, kad ir pats kasmet kalėdaičiais artimiesiems rūpinasi dar gerokai prieš Kūčias.
„Mano sesuo nuo 2002 metų yra emigravusi į Airiją, ir visus tuos metus mes jai siunčiame „plotkeles“. Visi kalėdiniai siuntiniai tas firmas užkiša, todėl reikia anksčiau išsiųsti, kad spėtų“, – sako V. Mazirskas.
Šviežius kalėdaičius šalies bažnyčiose dvasininkai laimino pirmą advento sekmadienį. Šiemet tai vyko lapkričio 30 dieną. Tad įsigiję „plotkelių“ dabar, tikėtina, gaus ir pernykščių.
„Mes jiems pasiūlome pernykščius, nes jie yra palaiminti“, – tikina V. Mazirskas.
Kalėdaičių suvartojimas ir spalvos
Kalėdaičiai galiojimo laiko neturi – juos galima laikyti net ne vienerius metus. Visgi sostinėje tvarka kiek kitokia: Vilniaus Švento Juozapo parapijos kunigas Ričardas Doveika sako, kad pernykščiai kalėdaičiai suvartojami per mišias, tad žmonėms visada dalijami švieži.
„Nepanaudoti, neišdalinti kalėdaičiai, kadangi tai tik miltai ir vanduo, dažniausiai panaudojami komunikantams arba ostijoms gaminti – ta duona toliau tarnauja liturgijoje, švenčiant šventas mišias. Jeigu jų nedaug, kalėdaičiai tiesiog suvalgomi“, – pasakoja kunigas Ričardas Doveika.
Tiems, kurie nori siųsti kalėdaičius į užsienį, kunigas sako juos specialiai palaiminantis.
„Tiems žmonėms kalėdaičiai asmeniškai palaiminami, o jie tuos kalėdaičius siunčia savo šeimos nariams į užsienį“, – kalba R. Doveika.
Žmonės renkasi įvairiai: vieni ieško būtent Lietuvoje vienuolių keptų kalėdaičių, kitiems svarbu, kad jie būtų spalvoti.
„Raudonos, žalios ir geltonos spalvos“, – sako V. Mazirskas.
O tiems, kurie neturi pinigų, dvasininkai tvirtina kalėdaičius duodantys ir be aukos.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.

