„Oro gynybos stiprinimas nėra atskiras procesas nuo divizijos formavimo, taip kad čia finansine prasme iššūkių didelių, kurių negalėtume subalansuoti, nėra“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė ministras.
Pernai lapkritį Valstybės gynimo taryba (VGT) skelbė sutarusi, kad Lietuva per trejus metus turi išvystyti oro gynybos sistemą, tai kainuos kelis šimtus miljonų eurų.
Pasak R. Kauno, dalį šių lėšų pavyko sutaupyti derantis su rangovais dėl Rūdninkų karinio miestelio statybų antrojo etapo.
Bus atidėti kiti projektai
Taip pat, anot jo, vystant oro gynybos sistemą bus atidėti ne tokie reikšmingi projektai.
„Galima infrastruktūros vieną ar kitą klausimą ar inžinerinį sprendimą pavėlinti ir tuos pinigus panaudoti dabar, kad užsakytume (oro gynybos – BNS) įrangą ir ginklus gautume greičiau“, – kalbėjo R. Kaunas.
Ministro teigimu, prioritetas vystant minimą sistemą bus teikiamas atnaujinant radarų sistemas ir kuriant mobilias oro gynybos grupes, kurios galėtų greitai reaguoti į oro erdvės pažeidėjus.
BNS rašė, kad vystant oro gynybos sistemą dalyvaus Lietuvos kariuomenė, pasieniečiai ir Viešojo saugumo tarnyba.
Šiemet Lietuva krašto apsaugai skiria 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
