Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Finansų ministrę „ant kilimėlio“ į Seimą opozicijos atstovai išsikvietė dėl stringančios europinės paramos. Valdantiesiems nesugebėjus priimti mokesčių reformos, socialdemokratai perspėja, kad Lietuvai gresia negauti 700 mln. eurų europinės paramos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano.
„Rizika negauti labai reikšmingų lėšų, kalbu apie 100 mln. eurų, yra labai didelė. Nepaisant, bus sena ar nauja vyriausybė, namų darbus, kuriuos įsipareigojo ši vyriausybė, reikės padaryti. Ateinančiais metais bus šeši mokėjimų prašymai Europos Komisijai (EK) dėl 500-600 mln. eurų. Jei valstybė jų negaus, bus įtaka ekonomikai ir biudžetui. Atsakinga ši vyriausybė, kuri įsipareigojimus prieš Europos Sąjungos (ES), ir EK prisiėmė, tačiau nerado politinės jėgos ir valios įsipareigojimus įgyvendinti. Esame labai įstrigę“, – teigė socialdemokratų Seimo narys Gintautas Paluckas.
Opozicija kritikuoja valdančiųjų finansų politiką
Kadenciją bebaigianti finansų ministrė atsakomybės dėl įstrigusių šimtų milijonų europinių eurų kratosi, ją mėgindama permesti Seimui – ir koalicijos partneriams, ir opozicijai, kurie nepriėmė Finansų ministerijos parengtos mokesčių reformos su nekilnojamojo turto ir individualios veiklos mokesčiais.
„Vyriausybė savo projektus Seimui yra pateikusi, po pateikimo pritarta, tačiau diskusijos užtruko. Atrodo, šioje koalicijoje sutarimo dėl mokesčių paketo priėmimo nepavyks pasiekti“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Opozicijai šaukiant, kad Lietuva nesugebės paimti kone milijardo eurų europinės paramos, finansų ministrė tvirtina, kad šiemet Lietuva gaus 1,8 mlrd. eurų, tai yra beveik pusę pinigų iš beveik 4 mlrd. eurų, numatytų Lietuvai. Na, o dėl likusios pusės teks dirbti naujai valdžiai.
„Pačiame „Naujos kartos Lietuva“ plane nėra konkrečių įsipareigojimų, kokius mokesčius reikia keisti. Nurodytos kryptys – aplinkosauginių, turto mokesčių plėtra, pajamų nelygybės mažinimas, nedarbo draudimo apimties didinimas. Tokie projektai pasiūlyti. Tikiu, diskusijos prasitęs po Seimo rinkimų“, – kalbėjo finansų ministrė.
Tokios ministrės mintys siutina ne tik opoziciją, susiruošusią valdyti Lietuvą ateinančius 4 metus, bet ir koalicijos partnerius.
„Europiečiams nusibodo mokėti pinigus negaunant rezultato, dabar pinigai ateina už rezultatus, reformas. Aplinkosaugoje visada reformas įgyvendinome, mokestines ir reguliacines. Rami širdis, daug pinigų atlaisvinta Lietuvai už aplinkosaugoje padarytą pažangą. O dėl kitų ne viskas padaryta“, – akcentavo aplinkos ministras, liberalas Simonas Gentvilas.
„Mokesčių reformas, kurių negali įgyvendinti, patys sukūrė ir patys nusiuntė Europai, kad tai darys. Papuolė į savo spąstus, dėl jų negebėjimo dirbti, rizikuojame dalį lėšų prarasti“, – sakė Seimo narys, valstietis Valius Ąžuolas.
Verslai pateikia savo nuomonę
Du milijardai eurų europinės paramos, kurių Lietuva dar negavo, anot opozicijos atstovų, labai reikalingi Lietuvos ekonomikai skatinti. Tačiau verslo atstovai dėl jų galvos per daug nesuka, esą didžioji dalis šių pinigų – subsidijos, kurių tiesiogiai verslas negali gauti.
„Verslui labiausiai svarbi paskolinė dalis, kur yra galimybė skolintis, o mokesčių reforma nėra jai sąlyga. Subsidinė, dovanojimo dalis skirta labiau viešajam sektoriui. Mums keistai atrodo, kai kažkas be seimo susitikimo įsipareigojo priimti įstatymus, susijusius su mokesčių pakeitimais“, – komentavo Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Pagal išmokėjimus Lietuva, anot finansų ministrės, yra 11-oje vietoje tarp 27 ES valstybių. Pagal įsisavintus pinigus Lietuvą lenkia Estija, kurioje paramos išmokėjimai siekia 34 proc., o latviai su lenkais esą atsilieka.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Per "debatus" mėginama teigti, kad iškrypėliai turi [teisę] susituokti ir net įsivaikinti.
Tačiau, nekalbama apie vaikų [teisę] NEBŪTI ĮVAIKINTAIS iškrypėlių. - kada bus kalbama apie tai?
''
