„Komisijos, mano supratimu, reikėtų luktelėti, kol turėsime aiškesnius tyrimus ir medžiagą, koks čia tas įvykis būtų. Girdime, kad prokuratūra dar plečia tą tyrimą, tad reikia sulaukti visos informacijos ir turėti atsakymą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė J. Olekas.
Tiesa, socialdemokratas neatmeta, kad tai, kaip buvo susitvarkyta su informavimu dėl nutekėjusių Nekilnojamojo turto registrų ir galimai pavogtų asmeninių duomenų, reikalauja dėmesio ir papildomų sprendimų.
„Man atrodo, kad mums reikėtų dar kartą peržiūrėti visus aktus ir tą tvarką, kaip reikia informuoti, nes mes dabar norime, kad kažkas iš politikų informuotų, bet ar tikrai čia tas kelias, kuris turėtų būti“, – svarstė parlamento vadovas.
„Prokuratūra kartais pateikusi (politikams – ELTA) medžiagą vėliau klausia, kodėl (visuomenė – ELTA) buvo informuota. Šie dalykai turėtų būti dar kartą peržiūrėti – kas yra įstatymuose ir tvarkose bei kas yra praktikoje, kuri dabar galbūt nebuvo visai tinkama“, – teigė J. Olekas.
Nepaisant to, jis tikino, jog politiniams veiksmams dėl šio incidento šiuo metu yra per anksti.
„Matote, kol neturi atsakymų dėl teisinių dalykų, tai ir politiškai labai sunku įvertinti tuos dalykus. (...) Politinė atsakomybė čia niekur nedings – ji išliks, jei tokia bus ir bet kada bus galima tai padaryti. Tiesa, reikia turėti tikrą informaciją, kurią disponuojant galima kalbėti ir apie politinę atsakomybę“, – sakė politikas.
Vienas iš laikinosios tyrimo komisijos dėl RC duomenų vagystės iniciatorių, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas antradienį teigė, jog Seimo pirmininkas penkioms valandoms buvo pasirašęs dokumentą ir palaikė opozicijos siekį steigti komisiją. Socialdemokratas patvirtino, kad savo parašą šiai iniciatyvia iš tiesų buvo pateikęs, bet tai padarė netyčia.
„Tą dieną buvo labai daug skubių parašų ir iš tikrųjų buvo ir asmeninė klaida, kadangi pasižiūrėdamas pasirašiau ir tą (dokumentą – ELTA), kurio nenorėjau pasirašyti. (...) Galvojau, kad pasirašinėju tai, ką tikėjausi ir norėjau pasirašyti, bet atsitinka taip kartais“, – aiškino J. Olekas.
Kelia 19 klausimų
Jei tyrimo komisija būtų sudaryta, ji bus įpareigota atlikti tyrimą ir atsakyti į 19 klausimų. Jie daugiausia susiję su valstybės registrų kontrole ir apsauga, incidento chronologija, institucijų atsakomybe, veiksmais ir visuomenės informavimu sužinojus apie duomenų nutekinimą.
Anksčiau L. Kasčiūnas teigė, kad komisija darbą turėtų atlikti per vasarą, posėdžiai būtų atviri.
ELTA primena, jog Generalinė prokuratūra atlieka tyrimą dėl nuo sausio iš RC galimai nutekintų daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro išrašų, dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.
Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.
Dėl incidento ikiteisminį tyrimą pradėjo Generalinė prokuratūra. Ji skelbė, kad tyrimą pradėjo tą pačią dieną, kai buvo gautas pranešimas apie įvykį – balandžio 15 d.
Tuo metu iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas.
Anot jo, apie situaciją iškart informuotos institucijos, tarp kurių – ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM).
Viešoje erdvėje kilus pasipiktinimui, kodėl apie duomenų vagystę visuomenė nebuvo informuota iškart ir šiuo klausimu dėl atsakomybės išsiskyrus politikų nuomonėms, Generalinė prokuratūra tvirtino, kad apie incidentą pranešti įpareigotas buvo RC.
Pati valstybės įmonė nurodė, kad Generalinė prokuratūra nedraudė gyventojams pranešti apie jų duomenų vagystę. Anot RC, gavus šį atsakymą, buvo rengiamas techninis įrankis, kuriuo informuoti gyventojai.
Įrankis, leidžiantis gyventojams pasitikrinti, ar jų duomenys buvo pavogti, RC paleistas gegužės 25 d., praėjusią savaitę.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
