Sveikatos specialistė sako, jog dažnai painiojame fizinį ir emocinį alkį.
„Fizinio alkio metu mes nesame išrankūs, pavalgius jaučiame sotumą, o ne kaltės jausmą. Jei neturime mitybos režimo ir nepavyksta pavalgyti įprastu metu, galime pervertinti savo alkį ir suvalgyti gerokai per daug maisto nei įprastai,“ - sako Rūta Symenaitė.
Kaip išvengti persivalgymo?
Kad išvengti persivalgymų derėtų iš anksto planuoti savo valgymus bei maistą, sako dietistė. Jei žinome, jog nepavyks pavalgyti mums įprastu metu ar bent užkąsti, atėjus valgymo metui svarbu nurimti, atsipalaiduoti, išgerti vandens ir ruoštis valgymo procesui, kuris turi būti kaip įmanoma lėtas. Nuryti derėtų tik gerai sukramtytą maistą.
„Ne prikimštas skrandis mums turi pranešti apie sotumą, o smegenys. Todėl svarbu valgyti lėtai. Prieš pradedant valgyti pažiūrėkime į maistą, kaip jis atrodo, užuoskime jį ir tik tada pradėkime valgyti. Šis įprotis greičiau „pamaitins“ smegenis ir suvalgysime mažiau maisto,“ - teigia R. Symenaitė.
Emocinis valgymas gali užklupti staiga ir tuo metu norisi valgyti tam tikrų produktų. Renkamasi saldžius, riebius, kaloringus maisto produktus.
„Emocinį valgymą gali sukelti nuolatinių dietų laikymasis ar emocijų malšinimas maistu. Neretai šį nevaldomą norą apsivalgyti sukelia stresas, įtampa. Patiriant stresą organizme didėja streso hormono kortizolio kiekis, kuris nulemia didžiulį sūraus, saldaus ar riebaus maisto potraukį. Tokiu momentu besimėgaujant saldžiu, riebiu pyragėliu gali būti jaučiama energija, atsipalaidavimas, džiugesys. Tačiau neretai šie trumpalaikiai pyragėlio sukelti jausmai, bandę užmaskuoti nerimą, įtampą, pyktį, vienišumą, liūdesį, baimę, išgaruoja,“ - sako R. Symenaitė.
Dažnai valgome iš nuobodulio
Anot sveikatos specialistų, kartais valgome viską kas yra po akimis vien tik iš nuobodulio. Tokiu būdu svarbu pasirinkti tinkamus užkandžius, kurie suteiktų ilgesnį sotumo jausmą. Užkandžiams dietistai siūlo ragauti įvairias salotas, vaisius, daržoves.
„Atkreipkime dėmesį į savo valgymo įpročius. Derėtų drybsojimą ant sofos pakeisti į pasivaikščiojimus, mankštą. O jei nuolat namie turime pilną saldainių stalčių ir jį vis papildome, sukontroliuoti šį įprotį galime įsivedę taisyklę „saldumynus valgau tik šeštadieniais“. Ši taisyklė padės sukontroliuoti suvalgomų skanėstų kiekį per savaitę,“ - įsitikinusi R. Symenaitė.
Saldumynų norisi vyraujant nereguliariai mitybai bei valgant menkaverčius maisto produktus. Maisto produktai su skonio stiprikliais ir kitais priedais itin stimuliuoja mūsų skonio receptorius.
„Jei dažnai mėgaujamasi būtent tokiu maistu valgyti brokolių salotas ar vištienos suktinio su cukinija nesinorės. Net jei sureguliuojama mityba ir vis kamuoja emocinis valgymas, problemą spręsti reikia kreipiantis į specialistus, psichologą, kurie padės suprasti kokios gilios emocinio valgymo šaknys,“ - sako R, Symenaitė.
Persivalgymai sukelia ligas
Sveikatos sutrikimai tokie, kaip bulimija, pasižymi emociniu valgymu, apsivalgymu. Atsiradus nevaldomam norui valgyti suvalgoma daugiau nei galima įsivaizduoti. Šiuo sutrikimu sergantieji po persivalgymo stengiasi pašalinti suvalgytą maistą dirbtinais būdais: vėmimu, laisvinamųjų vartojimu. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją.
„Emocinio valgymo priežastis galime pastebėti rašydami valgymo dienoraštį. Pildant jį galima pastebėti, jog saldžiai bei daug valgome, kai neišsimiegame, kai daugiau streso patiriame darbe, kai geriame daug kavos ar jaučiame pyktį, liūdesį,“ - pasakojo R. Symenatė.
Anot sveikatos specialistės, tyrimų duomenys rodo, kad net 35 procentai dietos laikymosi atvejų pereina į patologinius valgymo įpročius, o 25 procentai ilgainiui progresuoja į valgymo sutrikimus.
„Nėra nei stebuklingos dietos, nei tabletės. Suvokimas, kodėl persivalgome ir kodėl vis sukamės emocinio valgymo karuselėje, padeda labiau, nei savęs graužimas ir laikymasis dietos ar nusipirkto mitybos plano,“ - sakė R. Symenaitė.
