Koronavirusas įnešė pokyčių ne tik į kasdienį gyvenimą, bet keitė ir ritualus. Prasidėjus pandemijai buvo patvirtintos naujos atsisveikinimo su mirusiaisiais rekomendacijos. Buvo nurodyta, kad COVID-19 aukų kūnai turi būti šarvojami ir laidojami kitaip nei nuo kitų priežasčių mirę žmonės.
Rekomendacijose kurį laiką tai buvo aiškiai nurodyta: „Nuo COVID-19 mirusio asmens palaikus rekomenduojama šarvoti uždarame karste“. Taip pat mirę būdavo dedame į specialius maišus.
Žmonės prie šios tvarkos priprato. Portalas tv3.lt yra ne kartą aprašęs, kaip dėl pandemijos keitėsi laidotuvių papročiai.
Vis dėlto rekomendacijos pasikeitė, o tai gyventojams sukėlė nuostabą.
Žmonės stebisi pasikeitusia tvarka
Portalo tv3.lt skaitytoja Jurgita (vardas pakeistas – aut. past.) prieš kurį laiką dalyvavo giminaičio šermenyse Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“. Jurgita sako, kad žmogus mirė nuo COVID-19.
Dar prieš atvykdama į šermenis moteris pasiteiravo, kokių saugumo reikalavimų salėje reikės laikytis. Jai buvo pasakyta, kad vienintelis reikalavimas yra dėvėti kaukes.
„Kadangi mano tėvai pagyvenę, mes ėjome kartu, tai nupirkau respiratorius. Teigė, kad karstas atviras bus tik vieną valandą ir kad šarvojamas jis bus uždarame karste.
Tačiau kai atėjome, viskas buvo įprasta ir atvira. Tiesa, organizatoriai pastatė UV arba baktericidinę lempą. Daugiau jokių apribojimų nebuvo“, – tv3.lt pasakoja Jurgita.
Moteris pamena, kad šiek tiek anksčiau COVID-19 aukos buvo šarvojamos maišuose ir uždaruose karstuose, tad stebisi, kad tvarka pasikeitė. Klausia, nuo kada vėl nauji pasikeitimai.
Laidojimo namai: yra laikomasi visų rekomendacijų
Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“, kur vyko Jurgitos minimi šermenys, primena, kad šalyje paskelbus ekstremalią situaciją buvo įvesta griežta laidotuvių organizavimo tvarka.
Kaip prisimena įstaigos direktoriaus asistentė Tatjana Tumutienė, karantino metu nuo COVID-19 mirę žmonės arba tie, kuriems buvo įtariama ši liga, buvo kremuojami arba šarvojami ne ilgiau nei keturias valandas uždarame karste.
Karstas nebuvo atidaromas viso atsisveikinimo metu. Pačios laidotuvės buvo organizuojamos dalyvaujant tik patiems artimiausiems velionio šeimos nariams, dalyvių skaičius buvo ribojamas, o gedulingi pietūs nevyko.
Pasak T. Tumutienės, tuo metu stipriai išaugo kremacijų skaičius. Kartais atlikus kremaciją buvo laukiama kol bus galima surengti atsisveikinimą su daugiau dalyvių, mat pasitaikydavo ir tokių istorijų, kai dalis artimųjų būdavo izoliacijoje.
Vis dėlto 2021-ųjų spalį rekomendacijos pasikeitė. Nuo šiol ir vėl galima visus kūnus šarvoti kaip įprasta, reikia laikytis tik bendrųjų prevencijos priemonių.
„Artimiesiems pageidaujant, mirusiojo kūnas gali būti paruoštas šarvojimui, aprengtas. Šarvojimo metu karstas gali būti atidarytas. Kartais numatomas laiko tarpas, pavyzdžiui, viena valanda, kai karstas būna atidarytas, o vėliau uždaromas ir daugiau neatidaromas“, – tv3.lt komentuoja T. Tumutienė.
Pasak įstaigos atstovės, šarvojant kūną ir vykstant atsisveikinimui yra laikomasi visų saugumo rekomendacijų.
„Kadangi manoma, kad galimas viruso plitimo pavojus, susijęs su tiesioginiu kontaktu su žmogaus palaikais ar užterštais paviršiais, vengiama bet kokio nereikalingo kontakto. Laidojimo namų darbuotojai, kurie dėl savo darbo pobūdžio tiesiogiai liečiasi su palaikais, dėvi asmens apsaugos priemones pagal jų saugumo lygį.
Paviršiai bei patalpos dezinfekuojamos. Dėl šios priežasties ir artimiesiems griežtai nerekomenduojama liesti mirusiojo kūno. Šarvojimo vietoje yra rankų dezinfekavimo priemonių, paskelbta informaciją apie asmens higienos laikymosi būtinybę, apie privalomumą dėvėti veido kaukes“, – teigia T. Tumutienė.
Čaplinskas: „Baimė yra perdėta“
Užkrečiamųjų ligų specialistas Saulius Čaplinskas, paprašytas pakomentuoti, ar įmanoma užsikrėsti COVID-19 nuo mirusio žmogaus, atsako trumpai ir aiškiai.
„Deja, miręs žmogus nekvėpuoja, todėl užsikrėsti pavojaus nėra“, – tv3.lt paaiškina profesorius.
SAM rekomendacijose nurodoma, kad šarvojant kūno nerekomenduojama liesti. S. Čaplinsko teigimu, gali egzistuoti galimybė užsikrėsti prisilietus, jei žmogus yra ką tik miręs. Tačiau praėjus kuriam laikui, „baimė yra perdėta“, sako profesorius.
Atnaujintos rekomendacijos
Kaip rašoma atnaujintose SAM rekomendacijose, nėra įrodymų, kad COVID-19 ligą sukeliantis virusas būtų perduodamas tvarkant mirusių žmonių kūnus.
Manoma, kad viruso perdavimo pavojus yra galimas jei turimas tiesioginis kontaktas su žmogaus palaikais ar kūno skysčiais, kur yra virusas arba turint tiesioginį kontaktą su užterštais objektais.
„Kadangi gyvybingas SARS-CoV-2 gali išlikti ant paviršių kelias dienas, yra tikimybė, kad virusas gali išlikti ir ant mirusiųjų kūnų. Todėl būtina vengti nereikalingų tiesioginių kontaktų su mirusiojo palaikais be asmeninių apsaugos priemonių (toliau – AAP).
Asmenys, kurie tiesiogiai liečiasi su mirusiųjų nuo COVID-19 (tiek įtariamų, tiek patvirtintų COVID-19 atvejų) palaikais, turėtų būti apsaugoti nuo užkrėstų kūno skysčių, užterštų daiktų ar kitų užterštų aplinkos paviršių, dėvėdami tinkamas AAP“, – rašoma SAM rekomendacijose.
Minimalios AAP yra vienkartinės pirštinės, medicininės kaukės ar respiratoriai ir atsparus vandeniui chalatas ilgomis rankovėmis. Kaip nurodo SAM, įprastai tvarkant mirusiųjų kūnus, rizika, susijusi su lašelių ar aerozolio perdavimu iš mirusiojo kvėpavimo takų, laikoma maža.
Aerozolį generuojančios procedūros arba procedūros, kurios gali sukelti purslus atliekant pomirtinius tyrimus, kelia didesnę riziką ir joms reikia tinkamų AAP (pvz., akinių ar veido skydelio, respiratorių (FFP2, FFP3).
Palaikų tvarkymas
Mirties vietoje kūnas turi būti patalpintas į nepralaidų skysčiams polietileninį, nepermatomą maišą ir pervežamas į lavoninę arba perduodamas laidojimo paslaugas teikiančiai įmonei. Mirusiojo kūną į maišą talpinti rekomenduojama dviem asmenims, tai darantys žmonės turėtų dėvėti visas AAP.
Įdėjus kūną į maišą, jo išorė turi būti dezinfekuojama, o prieš išvežant kūną iš patalpos, dezinfekuojamas ten esantis vežimėlis. Darbuotojai, šiame etape tvarkę kūną, nusiima ir palieka individualias apsaugos priemones, kurios tvarkomos kaip infekuotos medicininės atliekos.
Maišą su kūnu lavoninėje leidžiama atidaryti ir parodyti artimiesiems. Lavoninės darbuotojas turi dėvėti visas AAP.
Aplinkos valymas ir atliekų tvarkymas mirties vietoje
Paviršiams, objektams, kurie galėjo būti užteršti SARS-CoV-2 virusu, dezinfekuoti naudojamos ligoninėje naudojamos dezinfekuojančios medžiagos, veikiančios virusus. Atliekos tvarkomos kaip infekuotos medicininės atliekos.
Organizuojant aplinkos valymą turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtas rekomendacijas dezinfekcijai sveikatos priežiūros įstaigose ir ne sveikatos priežiūros patalpose (įtarus ar patvirtinus COVID-19 atvejį) ir patalpų valymui COVID-19 pandemijos metu.
Transportavimas į kūno laikymo vietą
Gabenant palaikus iš mirties vietos į kūno saugojimo vietą, būtina sumažinti tiesioginį kontaktą su palaikais ir kūno skysčiais.
Asmenys, kurie transportuoja maiše esančius palaikus, turėtų dėvėti tinkamas AAP.
Kūno tvarkymas prieš šarvojimą ar kremavimą
Atliekant standartines ir neinvazines kūno paruošimo procedūras, kurios atliekamos tvarkant mirusiojo palaikus (pvz., mirusiojo šukavimas, valymas ir prausimas), reikia laikytis atitinkamų standartinių apsaugos priemonių ir dėvėti AAP, kad būtų išvengta užkrato pernešimo įvykus tiesioginiam sąlyčiui.
Tokias procedūras atliekantys asmenys turi dėvėti medicininę veido kaukę, vienkartines pirštines ir vandeniui nelaidų chalatą ilgomis rankovėmis arba chalatą ir neperšlampamą prijuostę. Kad procedūros metu purslai nepatektų į akis, dėvėti akinius arba antveidį.
Lavonų, mirusių nuo COVID-19, skrodimas griežtai nerekomenduojamas. Jeigu būtina pomirtinė apžiūra, esant galimybei, reikėtų vengti procedūrų, kurių metu į aplinką pasklinda aerozoliai, ir, be kita ko, nenaudoti greitai besisukančių elektrinių įrankių.
Jeigu yra tikimybė, kad atliekant šias procedūras, į orą pasklis aerozolis (pvz., jeigu bus naudojami elektriniai įrankiai), reikėtų dėvėti atitinkamas AAP: vienkartinį vandeniui nelaidų chalatą ilgomis rankovėmis, daleles filtruojantį respiratorių FFP2 arba FFP3, veido skydelį arba akinius, nuo įsipjovimų apsaugančias pirštines arba dvejas vienkartines pirštines, apsauginę avalynę (aulinius batus).
Skrodimo metu rekomenduojamos aerozolių susidarymo mažinimo priemonės. Mirusiųjų kūnus galima balzamuoti, bet reikia laikytis atitinkamų standartinių atsargumo priemonių ir dėvėti AAP, kad būtų išvengta užkrato pernešimo įvykus tiesioginiam sąlyčiui.
Atliekant tokias procedūras būtina dėvėti pirštines, medicininęs veido kaukę ar respiratorių ir vandeniui nelaidų chalatą ilgomis rankovėmis.
Lavoninės darbuotojai, laidojimo, ritualinių paslaugų teikėjai turi būti informuoti, kad žmogus mirė nuo COVID-19. Visos atliekos turi būti šalinamos kaip infekuotos medicininės atliekos.
Šarvojimas
Asmenų, mirusių nuo COVID-19, šarvojimas negali būti vykdomas patalpose, kurioms nėra išduotas leidimas-higienos pasas.
Mirusiojo kūnas gali būti šarvojamas, tačiau griežtai nerekomenduojama liesti mirusiojo kūno. Jeigu neužtikrinama, kad mirusiojo kūnas nebus liečiamas, rekomenduojama šarvoti uždarame karste.
Šarvojimo vietoje prie įėjimo ar išėjimo iš šarvojimo salės turi būti pakabinta rankų dezinfekavimo priemonė, informacija apie asmens higienos laikymosi būtinybę (rankų higieną, kosėjimo, čiaudėjimo etiketą ir kt.), apie privalomumą dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Asmenims reikia laikytis saugaus, ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo nuo kitų žmonių, vyresniems nei 6 metų asmenims dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, išskyrus neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį), laikytis asmens higienos reikalavimų.
Laidojimas ir kremavimas
Mirusiuosius, kuriems patvirtinta arba įtariama COVID-19, galima laidoti arba kremuoti įprasta tvarka.
