Apie tai laidoje pasakojo Kauno technologijos universiteto studijų prorektorė Kristina Ukvalbergienė.
Nelegalūs rašto darbai Lietuvoje
Kokia šiuo metu yra situacija Lietuvoje, kalbant apie nelegalius rašto darbus? Kiek tai yra opi problema?
K. Ukvalbergienė: Realų nesavarankiškų studijų darbų rengimo mastą Lietuvoje nėra taip paprasta įvertinti. Tokia pasiūla egzistuoja, rinka identifikuojama ir portaluose skelbimų yra virš 200-300. Kiekvieną kartą, kai prasideda darbų rengimas, tiek jų galima matyti.
Dar reikėtų įvertinti, kad nemaža dalis tokios rinkos nėra vieša. Ji veikia per tam tikrus uždarus tinklus, kanalus, pažįstamus. Taip tiksliai identifikuoti, koks tai mastas, yra gana sudėtinga. Pačių studentų tyrimai, apklausos rodo, kad 3-11 proc. studentų per visą studijų laikotarpį bent kartą galėjo pasinaudoti tokiomis paslaugomis.
Buvo Lietuvos studentų sąjungos darytas tyrimas jų klausiant, kaip jie mano, kiek paplitusi yra tokia paslauga. Apie 7-11 proc. studentų mano, kad tai yra paplitę. Tai sakyčiau, kad mastas nėra labai mažas.
Žinoma, visi šita informacija nebūtinai reiškia, kad studentai nuperka konkrečiai tas paslaugas. Pasižiūrėjus bendrai į universitetus, pasaulinius tyrimus, tai keli procentai studentų naudojasi tokiomis paslaugomis.
Bausmės paslaugų teikėjams
Šiuo metu siūloma griežčiau bausti ne tik tokių darbų užsakovus, bet ir tiekėjus. Kiek jūsų nuomone, tai galėtų išspręsti problemą?
K. Ukvalbergienė: Turbūt toks griežtesnis reglamentavimas savaime problemos neišspręs. Apskritai manau, kad nelabai yra tokių priemonių, kurios problemą galėtų 100 proc. išspręsti. Jeigu yra norinčių pasilengvinti gyvenimą, tai tokiu būdu yra ir siūlančių tokias paslaugas. Aš manau, kad tokių paslaugų griežtinimas padės sumažinti matomumą ir prieinamumą.
Kai matomumas, prieinamumas yra sudėtingesnis, žinoma, pačios paskatos naudotis yra mažesnės. Jeigu pasižiūrėsime į tarptautinę patirtį, nemažai šalių – Airija, Australija, Anglija, Naujoji Zelandija – yra įsivedę įstatymus. Patirtis rodo, kad jeigu sprendžiame perkamų darbų problemą, dabar jau ir dirbtinio intelekto rašomų darbų, tai efektyviausia yra taikyti sistemines priemones.
Žinoma, paskirstant atsakomybėmis tarp aukštųjų mokslo institucijų ir valstybės. Valstybės atveju – sustiprinti reguliavimą ir užtikrinti įstatymo įgyvendinimą, nes ir dabar administracinių nusižengimų kodekse yra numatytos tam tikros baudos, bet ne visiškai veikia tas įstatymas.
Kaip ir minėjau, ne viena valstybė yra priėmusi tokius įstatymus. Tai yra laikoma neteisėta veikla ir dėl to baudžiama. Tai gali būti teisinės, finansinės baudos. Svarbiausia, kad jie yra numatę, jog atsakomybė krenta ne tik paslaugų teikėjams, bet ir organizatoriams, tarpininkams, platformoms, kurios reklamuoja tokias paslaugas.
Tai pamažintų matomumą ir galbūt skatintų platformas atsakingai įvertinti, koks turinys yra skelbiamas. Kaip minėjau, gana sunku yra įvertinti paslaugas, nes jos nėra reklamuojamos labai atvirai, dažnai maskuojamos konsultavimo, redagavimo paslaugomis. Turbūt teisinis reguliavimas turėtų būti pakankamai platus, kad apimtų tiesioginį darbų pardavimą, reklamavimą, bet ir maskuotas formas.
Kaip tikrinamas darbų autentiškumas?
Kaip tikrinamas darbų autentiškumas? Kokios priemonės yra naudojamos ir kiek nelegalių atvejų yra fiksuojama.
K. Ukvalbergienė: Norėčiau pasakyti du pagrindinius dalykus, kuriuos daro aukštosios mokyklos. Pirmiausia, taiko prevencines priemones. Labai daug dėmesio skiria prevencijai. Kitas dalykas, kuris yra labai svarbus tiek perkamų darbų atveju, tiek dirbtinio intelekto generuotų darbų identifikavimui, yra studijų ir vertinimo metodų keitimas.
Turbūt nuo to pirmiausia reikėtų pradėti. Švietimas yra labai svarbu, išaiškinimas patiems studentams, kokios yra pasekmės. Pasekmės atsiranda ne tik ginantis darbą, bet ir jį apsigynus, daugelį metų pėdsakas lieka. Ar tai yra perkamas darbas, ar tai yra generuotas, bet kada akademinis nesąžiningumas gali būti nustatytas.
Turime tokių atvejų tiek visame pasaulyje, tiek mūsų universitete, kai yra net panaikinamas kvalifikacinis laipsnis po kažkiek laiko. Institucijos pirminis tikslas nėra pagauti kuo daugiau, o investuoti į prevenciją, kad nebūtų noro taip elgtis.
Žinoma, taip pat keisti metodus, kuriais yra mokomasi, kaip yra patikrinama, kad nebūtų taip paprasta nusipirkti ir apsiginti. Jeigu kalbame apie identifikavimo priemones, tai universitetai taiko įvairias plagiatų aptikimo priemones. Jos signalizuoja ir apie darbų autentiškumą. Žinoma, jos nėra patikimos 100 proc., tikrai nėra vadovaujamasi tomis priemonėmis kaip pagrindinėmis, labiau kaip pagalbinėmis.
Jeigu darbas yra identifikuojamas, jame galbūt nėra viskas sąžiningai padaryta, tuomet yra kitos priemonės, kai galima pasikviesti studentą ir papildomai patikrinti tam tikras žinias. Žinoma, labai svarbus yra ir dėstytojų vertinimas.
Tai dėstytojai gali identifikuoti kartais, jeigu staiga labai geras darbas atsirado, o prieš tai gal nebuvo toks geras. Patys darbų gynimo procesai keičiasi, daugiau žodinio gynimo atsiranda. Tokiu būdu yra stengiamasi užtikrinti, kad darbai būtų autentiški, nebūtų pagundos pirkti ir pasilengvinti sau gyvenimą.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
