Pravieniškių pavadinimas daug kam asocijuojasi su įkalinimo įstaigomis. Mat Pravienos miškų apsuptame Pravieniškių antrajame kaime įkurtos net kelios įkalinimo įstaigos.
Anksčiau tos įkalinimo įstaigos buvo vadinamos sustiprintojo režimo (tokios buvo dvi), bendrojo režimo ir gydymo-pataisos kolonijomis, vėliau visos virto pataisos namais nenurodant režimo. Po šių metų pradžioje įvykusios reorganizacijos treji pataisos namai buvo sujungti į vieną – Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, o gydymo ir pataisos namai prijungti prie Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Nors po reorganizacijos prabėgo 10 mėnesių, o konkursai šių įstaigų vadovų vietoms užimti jau pasibaigę, šioms įstaigoms tebevadovauja laikinieji direktoriai.
Suaugusieji – sukalbamesni
Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių padalinys beveik iš visų pusių apsuptas miškų. Čia bausmę atliekantiems sergantiesiems tuberkulioze (ir kitomis ligomis) – vos ne tikras kurortas. Tik vaizdingas miško reljefas „pagražintas“ aukštomis tvoromis, spygliuotomis vielomis ir sargybos bokšteliais. Be to, patogu tiems, kurie nutaria nelegaliais „siuntinukais“ pamaloninti kalinčius draugus. Švyst per tvorą ryšuliuką su mobiliuoju telefonu, SIM kortele, narkotikais ar kitais daiktais – ir miškan.
Laikinasis šio padalinio vadovas Andrejus Agijevas yra ilgus metus pradirbęs Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, tad darbas su suaugusiais nuteistaisiais jam nauja patirtis. „Su suaugusiais lengviau susikalbėti, – sako A. Agijevas. – Paaugliams paprastai viršų ima emocijos, nors jie ir supranta įstatymus, supranta, jog privalu laikytis nustatytos tvarkos. Suaugusieji, ypač tie, kurie jau seni vilkai, ne kartą teisti, greičiau suvokia savo netinkamo elgesio pasekmes. Tačiau jeigu klausiate, ar liksiu šioje įstaigoje, tai sakau – ne. Konkurse į šios įstaigos vadovo postą nedalyvavau.“
Laikinasis direktorius tvirtina, jog rūpesčių, kaip ir kitose įkalinimo įstaigose, netrūksta ir čia, tik gal jų šiek tiek mažiau, nes ir nuteistųjų gerokai mažiau nei kituose pataisos namuose. Dabar bausmes čia atlieka ir gydosi 184 nuteistieji.
Skirtingos grupės
Kontingentas šioje įkalinimo įstaigoje labai margas – nuo pirmą kartą teistų (30 vyrų) iki pavojingų recidyvistų (135 recidyvistai, 19 – pavojingi recidyvistai). Turinčius tokią patirtį vyrus prižiūrėti ir bandyti iš naujo įstatyti į normalaus gyvenimo vėžes – tikrai nelengvas darbas.
„Bausmių vykdymo kodekse yra nustatyta, jog nuteistieji, priklausomai nuo elgesio, gali būti paskirti į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes, – aiškina A. Agijevas. – Visi atvykę į pataisos namus pakliūva į paprastąją grupę. Vėliau, jei žmogus nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, turi tikslą gyvenime, perkeliamas į lengvąją grupę. Esantys šioje grupėje gauna daugiau tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių pasimatymų, dažniau gali skambinti artimiesiems. Na o jei elgiasi kaip jam šauna į galvą – tam yra drausmės grupė. O tada nebelieka teisės į pasimatymus ir skambinti leidžiama ne dažniau kaip kartą per 2 mėnesius. Šiuo metu paprastojoje grupėjė – 127, lengvojoje – 22, o drausmės – 15 nuteistųjų.“
Priklausomai nuo elgesio, nuteistasis gali gauti ir mėnesinę išmoką – iki 39 litų. Jos dydis taip pat priklauso nuo nuteistojo elgesio: jeigu pažeidinėja tvarką, priklausomai nuo nuobaudos dydžio, sumažinama ir išmoka (iki 13 litų). Išmoka nemokama, jei nuteistasis pakliūva į baudos izoliatorių. Nuteistajam dar gali būti skiriama ir pašalpa – būtiniausioms prekėms įsigyti: dantų pastai, muilui, drabužiams, kojinėms, avalynei. Tik pašalpa ir išmoka neturi viršyti nustatytos ribos – 61 lito.
O išmokos ir pašalpos čia kalintiems nuteistiesiems labai reikalingos, nes didžioji dalis jų bausmes atlieka nežinia kelintą kartą, tad dažnai ryšiai su artimaisiais būna nutrūkę. Šioje įkalinimo įstaigoje nebūna eilių pasimatymų kambariuose – per mėnesį namiškiai aplanko tik 3–5 kalinius. A. Agijevas sako, kad daugiau ar mažiau lankomi 67 nuteistieji, dar apie 60 lankomi labai retai, o likusieji – visų pamiršti.
Rekonstrukciją tęs
Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių padalinyje bausmes atliekantys ir besigydantys kaliniai kone visi kaip vienas tvirtina, jog ši įkalinimo įstaiga – pati geriausia: ir maistas, ir vaistai, ir aplinka žymiai geresni negu kitose tokiose įstaigose.
Prieš keletą metų atlikus rekonstrukciją, dabar įrengti kambariai, kuriuose gyvena po 2, 3 ar 4 nuteistuosius (nebelikę „tvartų“, kur gyvendavo po 10–20 ar net 30 vyrų). Nebėra dviaukščių geležinių lovų, o daugelis kambarių – kaip viešbučio numeriai, šalia puikiai įrengti san. mazgai su dušu.
Beje, šios įstaigos rekonstrukcija buvo sustabdyta, kai milijono iššvaistymu buvo įtartas buvęs šios įstaigos vadovas Ramūnas Kalendra. Šiuo metu visi įtarimai R. Kalendrai panaikinti, o kartu – ir apribojimai vykdyti rekonstrukciją, tad darbai vėl pajudės, kai tik bus gautas finansavimas. Ateityje čia turėtų persikelti ir Lukiškėse tebesantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės stacionaras.
Rodos, sąlygos gyventi gana padoriai yra, bet retame kambaryje jauku. Tik kai kur jaučiasi, kad kambario gyventojas gauna paramą iš laisvės: čia nepamatysi neskoningų plakatų, purvinų kilimėlių, neaiškios spalvos ranksluoščių. Užtat puikuojasi savo darbo rėmeliuose įrėmintos artimųjų nuotraukos, skoningi piešiniai, prie lovos sudėtos įvairios knygos.
Maistas irgi pagerintas
Kieviename gyvenamajame korpuse įrengtos virtuvėlės, kuriose nuteistieji gali gamintis valgį – jei tik turi sąskaitoje pinigų maistui. Du kartus per savaitę dirba parduotuvė – galima įsigyti ne tik maisto produktų, bet ir higienos priemonių, drabužių, avalynės.
Tačiau ir valgykloje patiekiamas maistas gerokai geresnis nei kitose įkalinimo įstaigose – mat sergantiesiems reikia daugiau kalorijų. Penkis kartus per mėnesį priklauso gaminti mėsos kotletus, antra tiek – žuvies, salotos – kasdien, o švenčių dienomis sudaromas specialus valgiaraštis, kad nuteistieji pajustų švenčių nuotaikas. Be to, atsižvelgiant į ligą, kai kuriems yra skirtas dietinis maitinimas. Šiuo metu tokį maitinimą gauna 15 nuteistųjų.
„Būna, kad pabumba, jog neskanu, ir prisiduria iš savo turimų resursų, – sako A. Agijevas. – Vidaus tvarkos taisyklėse yra numatyta, jog vyrai gali maistą pasigaminti patys. Tik nustatytu laiku – kai pusryčių, pietų ar vakarienės metas“.
Medicinos paslaugos – veltui
„Beveik visi į mūsų pataisos namus pakliūvantys nuteistieji tiek pareigūnams, tiek mums, medikams, gerai pažįstami, – sako Sveikatos priežiūros tarnybos vyresnioji slaugos administratorė Milda Mikšaitė. – Vieni čia praleidžia ilgus bausmės metus, kiti vis grįžta ir grįžta – paliegę, su įsisenėjusiomis ligomis. Tad dažnai net vartyti bylos ir gilintis, koks žmogus atliks bausmę ir kokiomis ligomis jis serga, nebereikia.“
Nuteistajam skiriamas ambulatorinis gydymas, o jeigu reikia diagnozuoti ligą ar gydyti stacionariai, jis siunčiamas į centrą – Lukiškėse esančią Laisvės vietų atėmimo ligoninę.
Šiuo metu Pravieniškių padalinyje dirba 18 medicinos darbuotojų, tarp jų – 5 gydytojai: vidaus ligų, pulmonologas, psichiatras, radiologas, laboratorijos gydytojas, odontologas, mikrobiologas. Tad jei bausmę atliekantys vyrai nors kiek rūpinasi savo sveikata, jie gali gauti visiškai nemokamas medikų paslaugas ir medikamentus. „Tai priklauso nuo paties paciento, kaip jis tą savo ligą vertina, – pasakoja M. Mikšaitė. – Tuberkuliozės simptomai nelabai jaučiami, todėl sugalvoja, kad nebereikia gydytis, ir negeria vaistų. O gydymas gana ilgas – gali trukti iki 2 metų. Todėl yra atsiradę labai daug atsparių tuberkuliozės formų – vien dėl to, kad nuteistieji nereguliariai vartojo vaistus.“
Čia kalinčių nuteistųjų vidutinė bausmės trukmė – 6 metai ir 3 mėnesiai, todėl, medikų nuomone, tuberkuliozei suvaldyti ar net išgydyti laiko pakanka.
Rizika susirgti
Dirbti su sergančiais kaliniais tikrai nėra saugu. Nors oficialiai duomenys neskelbiami, „Akistatai“ žinoma, jog tuberkulioze buvo užsikrėtęs ne vienas čia dirbęs pareigūnas ir medikas. Kaip sako M. Mikšaitė, visi aprūpinami specialiais chalatais, kaukėmis, pirštinėmis, kruopščiai laikomasi higienos reikalavimų, dažnai dezinfekuojamos patalpos. „Rizika užsikrėsti ir susirgti visada yra, tačiau laikomės visų apsaugos priemonių. Pareigūnai – taip pat, – sako Sveikatos priežiūros tarnybos vyresnioji administratorė. – Be to, sergantieji atvirąja tuberkuliozės forma apgyvendinti atskirame, izoliuotame korpuse, o vaistai jiems atnešami.“
Šioje zonoje dirbantys pareigūnai privalo dėvėti kaukes ir paisyti visų higienos reikalavimų. Ligoniai – irgi. Retsykiais, kai reikia atlikti tyrimus, jiems leidžiama ateiti (būtinai dėvint kaukes) į sveikatos priežiūros tarnybos patalpas.
Iki 2009-ųjų metų čia dirbantiems medikams buvo skiriamos ilgesnės atostogos (45 kalendorinės dienos) ir trumpesnė darbo savaitė (33 valandos). Tačiau naujieji Vyriausybės nutarimai šias lengvatas „nupjovė“. Dabar čia dirbantis medicinos personalas atostogauja 36 dienas ir dirba po 36 valandas per savaitę.
Ramesni – vyresnio amžiaus
Paklaustas, ar nepasitaiko kėslų užkrėsti darbuotojus, A. Agijevas tvirtina, jog per 10 mėnesių jo darbo tokių atvejų Pravieniškių padalinyje nepasitakė. Nebūta ir pasipriešinimo pareigūnams. „Specialiųjų priemonių – antrankių, guminių lazdų, – kol dirbu, neteko panaudoti. Gal tai dėl nuteistųjų amžiaus – vyresnis žmogus jau žino ir blaiviai įvertina situaciją. Pas mus jaunų žmonių – nuo 21 iki 30 metų – yra tik apie 30. Visi kiti – gerokai vyresni, – sako laikinasis direktorius. – Turime tik vieną, įtrauktą į linkusiųjų pabėgti sąrašą, mat kalėdamas kituose pataisos namuose jis yra bandęs tą padaryti.“
Tačiau „Akistata“ žino, jog prieš trejetą metų vienam šios įstaigos direktoriaus pavaduotojui (dabar jau buvusiam) buvo sulaužytas žandikaulis – jam, kaip arčiausiai stovinčiam pareigūnui, per rytinę rikiuotę vienas nuteistasis pribėgęs smogė kumščiu į veidą. Vėliau per ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, jog kalinys taip „nurašė“ savo skolas. Prasilošus tame pačiame lokaliniame sektoriuje gyvenantiems bendrams, jam teko rinktis: arba trenkti bet kuriam pareigūnui, arba būsiąs išprievartautas.
Tipiška diena
Pusę septynių ryto nuteistieji keliasi, prausiasi, tvarkosi ir eina pusyčiauti. Po to – rikiuotė. Dažnai būna atliekamos kratos, tikrinama, ar kaliniai nėra pasislėpę draudžiamų daiktų. Vėliau laikas būna skirtas bendravimui su būrio viršininkais: kas nori pasiskųsti dėl maisto kokybės ar dėl per griežtos tvarkos, kas surašęs skundą, o kam rūpi pasiguosti ir dėl asmeninių problemų. Po to vieni eina į sveikatos priežiūros tarnybą vaistų ar dėl sveikatos bėdų, dalis nuteistųjų stalių dirbtuvėse imasi drožinėjimo. Jei kuris tik turi noro ir šiek tiek sugeba „suvaldyti“ įrankius, daro įvairius suvenyrus, kuriuos vėliau leidžiama padovanoti į pasimatymą atvykusiems artimiesiems. Daug nuteistųjų mielai sportuoja, tačiau šį malonumą, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, turi leisti gydytojai.
Dvyliktą valandą – pietūs. Po pietų 28 nuteistieji eina į mokyklą – jie yra bebaigią pagrindinės mokyklos kursą. Kitiems – laisvas laikas. Tuo metu galima žiūrėti filmus, sportuoti, melstis (tik nedaug kas nori), bibliotekoje skaityti knygas, dalyvauti socialinėse programose. Jei atvažiuoja artimieji ar draugai, 4 valandas (trumpalaikis pasimatymas) galima bendrauti su jais. Bent kartą per savaitę apsilanko „Carito“ atstovai.
Yra įruošta kompiuterių klasė, bet kol kas kompiuteriai naudojami tik programai „Mano kelias“ (tai kompiuterinis žaidimas, pagrįstas realiomis gyvenimiškomis situacijomis), kurioje dalyvauja tik besiruošiantieji išeiti į laisvę.
Apie 40 nuteistųjų yra įdarbinti. Jie atlieka įvairius ūkio darbus, dirba skalbykloje, valgykloje, apkerpa ir apskuta kitus nuteistuosius. Dar 3 nuteistiesiems yra suteikta teisė dirbti už įstaigos ribų.
Penktą valandą vakaro – vakarienė, o dešimtą nakties gyvenamuose sektoriuose gesinamos šviesos ir išjungiami televizoriai.
A. ŽUTAUTIENĖ
