Apie tai diskutuoja Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.
Apie pigesnį kurą kalbėti anksti
Gerbiamas Algirdai, grįžtant prie degalų rinkos ir Lietuvos. Ar gali būti, kad tas stabilumas grįžta į rinkos kainas mūsų kieme, ar dar per anksti spėlioti ir kalbėti?
A. Bartkus: Žinoma, kad per anksti. Galima tik pasakyti tiek: balandžio 6 dienos savaitę, lyginant su prieškarine vasario 23 dienos savaite, „Brent“ naftos kaina, ją atmetus, išaugo 73,4 proc. Dabar paimkime dyzelino kainą, atmetus mokesčius, matome prieaugį 59,6 proc.
Tai reiškia, kad dyzelino kaina išaugo šiek tiek mažiau negu žaliavos kaina. Benzino kaina, taip pat atmetus mokesčius, paaugo 38,3 proc. Mes matome labai nuosaikias reakcijas degalų rinkoje ir iš naftos prekeivių pusės – niekas neturi didelio intereso uždirbinėti iš aukštų naftos kainų.
Tikriausiai nė vienas iš veikėjų, net ir Saudo Arabija, nesidžiaugia labai didelėmis naftos kainomis, nes jos implikuoja infliaciją, o aukštesnė infliacija reiškia, kad Saudo Arabijai, kaip importuotojai visokių kitokių prekių, apsirūpinti jomis bus labai brangu. Visi visada siekia santykinai didesnės kainos ir realių pajamų augimo – ne daugiau popieriaus, bet galimybės už tą popierių įsigyti daugiau prekių. Visų priešas yra infliacija, ir mes matome labai sveikas reakcijas.
Su dyzelinu turime problemą, ir tai yra pagrindinis dalykas Europoje. Su benzinu problemų nėra, mes turime net per didelį potencialą jam. Problema yra vidurinės naftos frakcijos: aviacinis kuras ir dyzelinas, juos galima šiek tiek keisti: aviacinio sąskaita pasigaminti daugiau dyzelino, dyzelino sąskaita – daugiau aviacinio kuro.
Kadangi visų gyvenimas gerėja, visi nori kelionių, skrydžių, auga aviacinio kuro paklausa, bet greta to mes turime tą pačią dyzelino frakciją, kuri Europoje dėl labai didelio kiekio dyzelinių transporto priemonių yra labiausiai apkrauta.
Kol Rusija nebuvo pradėjusi karo Ukrainoje, visą tą dyzelino trūkumą Europoje pasiimdavome iš Rusijos Federacijos. Pas juos visada būdavo tolimas požiūris į dyzeliną, jie patys važinėdavo išskirtinai benzininėmis mašinomis ir turėjo dyzelino perteklių. Mes tą problemą jiems išspręsdavome nupirkdami jį.
Dabar ta problema sprendžiama taip, kad Saudo Arabija, kuri perka labai didelį kiekį Rusijos perdirbtų gaminių, tokiu atveju gali savo vidaus vartojimą tenkinti Rusijos Federacijos sąskaita, o savo vidinį resursą šiek tiek daugiau nukreipti mums, europiečiams.
Štai kodėl pas mus, pavyzdžiui, praėjusiais metais 44 proc. naftos atėjo iš Saudo Arabijos. Mes turime arabus kaip pagrindinius tiekėjus, nes jie savo vidaus vartojimą tenkina Rusijos sąskaita, o savo naftą gali parduoti mums.
Pigesnis kuras sugrįš tik su taika
Jeigu pažiūrėtume į Lietuvos kainas, kada būtų galima tikėtis švieslentėse pamatyti mažesnes kainas, ypač dyzelino?
A. Bartkus: Mažesnes kainas pamatysime tik tada, kai žodis „derybos“ bus nustumtas į šalį ir atsiras žodis „taika“. Kai bus aišku, kad tai yra taika ir niekas daugiau niekam nepadarys jokių niekšingų žingsnių, kai visos pusės sieks pabaigti kariauti ir pradėti prekiauti. Kai kariavimą pakeis prekyba, o karą – taika, tada ir gyvensime normaliai, su adekvačiomis kainomis, o iki tol labai neaišku, kaip bus su tuo naftos tiekimu.
Jeigu mes dabar degalinėse nuleistume kainas, galbūt nesurinktume pakankamos lėšų sumos, kuri yra reikalinga užsipirkti pabrangusiam kurui, jeigu vėl prasidės karinis konfliktas. Mes negalime sau leisti tokios prabangos. Būtent šis kainų nenuleidimo mechanizmas yra visos ekonomikos apsauga nuo paties blogiausio dalyko – kuro stygiaus.
Čia natūraliai naftos rinka taip funkcionuoja, yra įdiegti kainodaros mechanizmai, kurie garantuoja, kad kaina nusistovi operuojant ne gamybos kaštais, o tuo, kiek kainuos sekanti partija. Sekančios partijos kaina sprendžia dabartinę kainą, kurią turime degalinėse. Jeigu aš nežinau, kokia bus sekančios partijos kaina, savisauga reikalauja tą kainą kol kas palaikyti aukštą ir kaupti finansinius išteklius tam, kad mūsų ekonomika turėtų kuro ir degalų, leidžiančių toliau funkcionuoti.
Jeigu mes eliminuosime tas šalis iš naftos tiekimo – tai reikš pasaulį be 20 proc. naftos pasiūlos, o tai reikštų automatišką perėjimą į nuotolinį darbą, kuro normavimą ir griežtą kainų kontrolę.
Blogiausias scenarijus – kuro stygius
Ar gali būti tie griežti ribojimai ir Lietuvoje?
A. Bartkus: Jeigu pasaulis liks be 20 proc. naftos, jie bus visur, ne tik Lietuvoje, bet kol kas apie tai kalbėti nereikia. Jeigu taip nutiktų, pas mus yra ištobulinti mechanizmai dar COVID-19 laikais, juos būtų galima greitai įjungti, o kol kas gyvenkime pagal aplinkybes. Panašu, kad savižudybės galutinės abi pusės neketina padaryti, nors nuolatos ja grasinasi.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
