Norėdami užtikrinti, kad žmonės gautų tik kvalifikuotą ir kokybišką psichologinę pagalbą, psichologai siūlo reglamentuoti jų praktinę veiklą.
Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) teigimu, šiuo metu jaučiamas didelis psichologinių paslaugų poreikis, o nesant reikiamo teisinio reglamentavimo, šalyje veikia nemažai įstaigų, organizacijų ar pavienių asmenų, teikiančių įvairias psichologines paslaugas.
„Kadangi įstatymai nesaugo terminų „psichologas“, „psichologija“, „psichologinis“, jais save gali apibūdinti asmenys ir organizacijos visiškai nesusiję su psichologo praktine veikla. Pasitaiko atvejų, kuomet psichologo praktika verčiasi net neturintys atitinkamo išsilavinimo žmonės. Kol psichologų veikla nelicencijuojama, negali būti visiškai užtikrinta, kad psichikos sveikatos, švietimo, teisės, organizacijų valdymo ir atrankos, darbo rinkos bei kitose srityse dirbantys psichologai keltų kvalifikaciją, laikytųsi profesinės etikos principų“, - pranešime spaudai cituojamas LPS prezidentas Robertas Povilaitis.
Anot psichologų, padėtį galėtų pakeisti specialus įstatymas, užtikrinantis, kad klientai bet kurioje biudžetinėje ar privačioje įstaigoje gautų kompetentingų, turinčių tinkamą išsilavinimą psichologų paslaugas.
Psichologų veikla, anot LPS, įstatymais reglamentuojama daugumoje Europos Sąjungos šalių. Lietuva patenka tarp nedaugelio Europos šalių, kur psichologijos srityje nėra bendro psichologo paslaugų standarto bei teisės aktų reglamentuojančių paslaugų kokybės kontrolės.
Siekdama, kad būtų teikiamos tik kokybiškos ir profesionalios psichologų paslaugos, LPS kartu su Seimo nariu Vytautu Čepu parengė ir įregistravo Psichologo praktinės veiklos įstatymo projektą.
„Valstybėje, kurioje turime daug psichikos sveikatos problemų, turime aiškiau reglamentuoti, kas gali teikti psichologines paslaugas, kas gali vadintis psichologais. Jei įstatymas būtų priimtas, pagerėtų psichologinių paslaugų kokybė, nes šia veikla nebegalėtų verstis bet kas“, - teigia V.Čepas.
