Pirmadienį Opozicinių konservatorių frakcijos narių Jurgitos Sejonienės ir Paulės Kuzmickienės Seme surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavę specialistai griebėsi už galvos – jie teigė nesuprantantys, kodėl šiuo metu prireikė keisti gerai veikiančią ambulatorinių slaugos paslaugų namuose sistemą.
Jie ne tik pasigedo planuojamos slaugos ir socialinių paslaugų reformos koncepcijos, bet įspėjo, kad pertvarka gali apsunkinti paslaugų prieinamumą, pailginti laukimo laiką ir dar labiau padidinti krūvį tiek gydymo įstaigoms, tiek pacientų artimiesiems.
„Labai liūdna, jog dėl kažkieno ambicijų, noro pasirodyti, kad kažką pakeitei, užsidėti varnelę, atsižymėti, yra pamirštamas pagrindinis sveikatos priežiūros sistemos tikslas. Tai yra pagalba žmogui. Žmogus yra pagrindas, dėl ko ir teikiamos šios paslaugos“, – teigė medicinos paslaugų centro „SolviMeda“ vadovas Justinas Barkus.
Įspėja dėl rizikos – iš namų plūstels į poliklinikas ir ligonines
Pasak Baltijos paliatyviosios priežiūros asociacijos pirmininko Mariaus Čiurliono, ambulatorinių slaugos paslaugų sistema namuose sėkmingai buvo plėtojama daugelį metų.
„Šiandien turime sveikatos priežiūros paslaugą, kurią gauna apie 70 tūkst. žmonių, turime kelis šimtus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų. Tai – dešimtys, o gal net šimtai slaugytojų, kurie kiekvieną dieną lanko mūsų senstančios visuomenės žmones, nebegalinčius savarankiškai savimi pasirūpinti. (...)
Pagrindinis įrankis tiek pirminėje sveikatos priežiūroje, tiek šeimos medicinoje yra būtent ambulatorinės slaugos paslaugos namuose. (...) Viena didžiausių rizikų, kurią bent jau mes įžvelgiame, yra ta, kad laiku nesuteikus reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų, žmogus kreipiasi į aktyvaus gydymo įstaigą, vyksta į ligoninės priimamąjį, grįžta į poliklinikas. (...)
Kas bus, kai dėl šių paslaugų stokos ir neprieinamumo žmonės atsidurs ligoninių priėmimo skyriuose? Tada turėsime didesnę apgultį ir nebesugebėsime suteikti paslaugų, kurios galėtų būti suteiktos namuose“, – komentavo jis.
Pasak jo, bent jau pagal šiandien pateikiamą modelį galimybė per du mėnesius gauti iki 24 paslaugų yra gerokai per mažai. „Šiuo metu, esant dideliems poreikiams, žmogus paslaugas gali gauti praktiškai kiekvieną dieną. Tai jau yra ribojimas.
O po dviejų mėnesių paslauga teoriškai gali tapti mokama, bent jau taip girdime iš viešų pasisakymų. Tai dar vienas didelis iššūkis, nes žmonės pradės migruoti į sveikatos priežiūros įstaigas bandydami sutaupyti vieną ar kitą eurą ir nenorėdami mokėti už šias paslaugas“, – pastebėjo jis.
Kyla abejonių, ar savivaldybės pajėgs užtikrinti paslaugas
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė Giedrė Baršauskienė antrino, kad šiuo metu veikianti ambulatorinės slaugos sistema yra didelė pagalba šeimos gydytojams.
„Bendradarbiaujame betarpiškai, žinome apie pacientą viską čia ir dabar. Kai pagal projektą paslaugų koordinavimas bus perduotas savivaldybei, to tiesioginio kontakto nebeturėsime. Tad kyla klausimas, ar pavyks išlaikyti tęstinumą ir greitą reagavimą.
Taip pat akcentuojama, kad paslaugos yra dubliuojamos. Praktikoje matome, kad dalis socialinių paslaugų iš tiesų dubliuoja slaugos paslaugas, tačiau šias paslaugas galima atskirti, o ne naikinti dabar gerai veikiančią sistemą.
„Kas bus, kai dėl šių paslaugų stokos ir neprieinamumo žmonės atsidurs ligoninių priėmimo skyriuose?“, – svarstė M. Čiurlionis.
Dar viena didelė problema ta, kad paslaugas vieno langelio principu turės skirstyti savivaldybė. Šiuo metu kai kuriose savivaldybėse socialinių paslaugų į namus žmonėms tenka laukti pusę metų, kol įvertinamas prašymas ir paskiriama, kas tą paslaugą suteiks“, – komentavo šeimos gydytoja.
Pasak jos, ambulatorinės slaugos paslaugas bus galima gauti daugiausia 60 dienų. „Po tų 60 dienų neaišku, kas vyks toliau su paslaugų tęstinumu, nes savivaldybės jau dabar nespėja operatyviai įvertinti žmonių poreikių ir paskirti paslaugų. Todėl kyla abejonių, ar vienas darbuotojas savivaldybėje pajėgs įvertinti tiek medicininę, tiek socialinę žmogaus būklę.
Ir, be abejo, siekiant išlaikyti medicininių paslaugų prieinamumą, papildoma našta tektų šeimos gydytojo komandoje dirbančiam slaugytojui. Jeigu žmogus negalės susimokėti arba norės greičiau atlikti tam tikras medicinines procedūras, jis kreipsis būtent ten. Taip būtų dubliuojamos paslaugos su ASPN paslaugas teikiančiomis įstaigomis. O tiek slaugytojų, kad galėtume dubliuoti paslaugas, Lietuva, turbūt, tiesiog neturi“, – konstatavo G. Baršauskienė.
Pacientai nuogąstauja, kad gali tekti mokėti patiems
Nuogąstavimus dėl ruošiamų pokyčių išsakė ir pacientų organizacijos. „Dažniausiai kalbama, kad sveikatos sistemos centre yra žmogus, tačiau tai ne visada atsispindi priimamuose teisės aktuose“, – konstatavo Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė.
Pasak jos, daugiausia nerimo kelia kalbos apie trumpinamą paslaugų teikimo laiką ir galimas priemokas pacientams. „Dauguma žmonių, kuriems šios ilgalaikės paslaugos namuose yra reikalingos, yra vyresnio amžiaus ir jų pajamos labai ribotos“, – pabrėžė ji.
V. Augustinienė įspėjo, kad didžiausią nerimą kelia žinutės, jog paslaugų trukmė bus trumpinama ir už jas žmonėms gali tekti mokėti patiems: „Dauguma žmonių, kuriems šios ilgalaikės paslaugos namuose yra reikalingos, yra vyresnio amžiaus ir jų pajamos labai ribotos.“
Todėl, jos teigimu, jei pacientai nebegautų paslaugų namuose ir būtų priversti kreiptis į gydymo įstaigas, paslaugų prieinamumas dar labiau mažėtų. Ypač tai aktualu regionuose, kur „pasirinkimo dažnai nėra, o žmogus neturi galimybių kažkur nuvažiuoti“.
Pasak Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorės Neringos Čiakienės, šiek tiek ramina tik tai, kad šioje reformoje nėra liečiama paliatyvioji pagalba. „Šiuo metu Lietuvoje su onkologinės ligos diagnoze gyvena apie 150 tūkst. žmonių. Iš jų apie 8 tūkst. kasmet miršta. Ir tiems žmonėms tikrai reikia slaugos arba paliatyviosios pagalbos. (...)
Susidaro įspūdis, kad idėja pristatoma kaip labai graži, tačiau matant atskirus sistemos segmentus ir žinant, kaip skirtingai procesus organizuoja 60 savivaldybių, kyla daug klausimų. Kai reikia rasti atsakingą, dažnai jo nėra. Todėl tikrai nuogąstaujame, kad pacientas nukentės“, – pastebėjo ji.
Kelia klausimus ir dėl 60 dienų termino
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė sutiko, kad globos ir slaugos sistemų apjungimas turi prasmės, kai kalbama apie tam tikrų funkcijų dubliavimąsi, kam skiriamas papildomas finansavimas.
Tačiau komentuodama ruošiamus ne tik ambulatorinės, bet ir stacionarinės slaugos pokyčius ji įžvelgė nemažai rizikų.
„Panašu, kad sprendimas yra politinis ir tiesiog stumiamas pirmyn, neatsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų ir socialinių partnerių nuomonę“, – sakė A. Gerliakienė.
„Pirmiausia, kodėl pasirinktas būtent 60 dienų terminas, o ne 120 ar kitas laikotarpis? Juk ligoniai būna labai skirtingi. Pavyzdžiui, po insulto, sergant demencija ar lūžus šlaunikaulio kakleliui, sveikimas gali trukti ne du, o keturis ar šešis mėnesius. Kas tokiu atveju pasirūpins žmogumi?
Pacientui grįžus į namus paslaugų dažnai reikia tą pačią dieną. Kad sistema veiktų, reikia personalo, priemonių, funkcinės lovos, vaikštynių ir daugybės kitų dalykų, kurių šeimos dažniausiai neturi. Savivaldybė juk nestovi prie durų su visomis reikalingomis priemonėmis“, – sakė ji.
Slaugos specialistų trūkumas jau dabar bado akis
LMS atstovė atkreipė dėmesį ir į dar vieną opią problemą – slaugos specialistų trūkumą. Pasak jos, sistema šiuo metu daugiausia laikosi ant pensinio ir priešpensinio amžiaus darbuotojų, todėl ateityje gali susidaryti situacija, kai liks tik nedidelė dalis dabar dirbančių specialistų.
Ji kėlė klausimą, kas tokiu atveju teiks paslaugas, ir teigė, kad valstybė dalį atsakomybės už slaugą vis labiau perkelia šeimoms.
Pasak medikės, turtingesnės šeimos galės samdyti slaugytojus“, o neturinčios tokių galimybių bus priverstos pačios rūpintis artimaisiais. Pasak jos, tai gali reikšti pasitraukimą iš darbo rinkos, prarastas pajamas ir mažesnes valstybės surenkamas mokesčių įplaukas.
A. Gerliakienė pabrėžė, kad nuolat slaugyti sunkiai sergantį žmogų yra didelis krūvis. „Gydymo įstaigose tai daro specialistų komandos, dirbančios pamainomis, o namuose visa atsakomybė tenka vienam ar dviem žmonėms.
Dažnai trūksta ir reikalingų priemonių. Slaugant paprastoje lovoje tenka žmogų vartyti, kelti, prižiūrėti. Dėl to neretai suserga ir patys slaugantieji, o tai tampa papildomu krūviu valstybei“, – sakė ji.
Daugiau mato politinį sprendimą
Organizacijų ir medikų atstovai pasigedo, kad nebuvo pakviesti svarstant ruošiamus pakeitimus, o tik pakviesti į viešąjį pristatymą. „Panašu, kad sprendimas yra politinis ir tiesiog stumiamas pirmyn, neatsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų ir socialinių partnerių nuomonę“, – sakė A. Gerliakienė.
M. Čiurlionis akcentavo, kad tokiai reformai paruošti vien teisės akto nepakanka, tam reikia ne vienerių metų ir labai ilgų diskusijų.
„Žvelgiant giliau ir bandant analizuoti situaciją, kyla klausimas, ar apskritai buvo atliktas poveikio vertinimas. Viešoji konsultacija turėjo būti gerokai platesnė ir apimti daugiau suinteresuotų grupių“, – sakė jis.
„Kalbant apie sistemų apjungimą, tai skamba gražiai, (...) tačiau su pacientų organizacijomis, kaip galutiniais sistemos pertvarkos naudos gavėjais, niekas atskirai nekalbėjo, niekas nesidomėjo ir neklausė jų nuomonės. Manau, kad tai ir yra viena didžiausių rizikų.
„Dauguma žmonių, kuriems šios ilgalaikės paslaugos namuose yra reikalingos, yra vyresnio amžiaus ir jų pajamos labai ribotos“, – sakė V. Augustinienė.
Kai Sveikatos apsaugos ministerijos klausiama, koks bus paciento kelias sistemoje, kokie procesai ir algoritmai bus taikomi, atsakoma, kad paciento kelią dėlioja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Tačiau kaip gali būti, kad paciento kelią, kuris yra sveikatos sistemos dalis ir kurio paslaugos finansuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo, formuotų viena institucija, o procese nedalyvautų nei Sveikatos apsaugos ministerija, nei pacientai? Tai didžiulė problema“, – akcentavo N. Čiakienė.
„Dviračio išradinėti tikrai nereikia. (...) Jeigu mes kuriame visiškai naują reguliavimą, (...) pirmiausia reikalaujama paruošti koncepciją, ne įstatymo, įsakymo projektą“, – pabėrėžė nevyriausybinės organizacijos „European Life Science & Knowledge Institute“ partneris Andrejus Rudanovas.
Pasak jo, pirmiausia turėtų būti sukviečiamos visos suinteresuotos pusės, pacientų, specialistų organizacijos, tarp jų medikai, slaugos specialistai, tada sukviečiami paslaugų teikėjai.
Planuojami pokyčiai – nuo 2029-ųjų
Kaip skelbta anskčiau, Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rugsėjo pradžioje pristatė planus slaugos ir socialines paslaugas teikti „vieno langelio“ principu. Tam rengiamas Ilgalaikės priežiūros paslaugų įstatymo projektas, kuriuo numatoma įteisinti integruotą ilgalaikės priežiūros paslaugų modelį.
Projekte numatoma sujungti socialines ir slaugos paslaugas visuose lygmenyse – žmogaus namuose, dienos centre ir stacionarioje įstaigoje, taip pat nustatyti tris ilgalaikės priežiūros paslaugų poreikio lygius – mažą, vidutinį ir didelį.
Tokių paslaugų teikėjui būtų išduodama ilgalaikės priežiūros paslaugų licencija, sveikatos priežiūros veiklai taikant atskirus licencijavimo reikalavimus.
Numatoma, kad ilgalaikės priežiūros paslaugų finansavimui būtų naudojami keturi šaltiniai: valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir asmens mokėjimo lėšos.
Ministrams Linui Kukuraičiui ir Ingai Ruginienei pristatant idėją, teigta, kad įstatymo projektą planuojama Seimui vėliausiai pateikti šių metų lapkritį, o pokyčiai įsigaliotų nuo 2029 metų sausio.
P. Kuzmickienė pirmadienį akcentavo, kad politikai Seime, parlamento komitetuose dar neturėjo projekto pristatymo, „todėl kalbame iš daug nuogirdų ir daug antraščių“.
Konservatorė sakė matanti reformos poreikį ir politinį sutarimą, bet, jos teigimu, „kelias, kokiu dabar einama, be diskusijos, be pasitarimo, yra blogai, dar nežinant, kur nueisi“.
I. Ruginienė ir L. Kukuraitis anksčiau sakė, kad pertvarka leis tikslingiau paskirstyti specialistus ir resursus, atliepiant kompleksinius žmogaus poreikius, o ne pritaikant darbuotojus prie sistemos.
Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės, bus ne tik paprasčiau gauti reikiamą pagalbą, tačiau išvengiama ir besidubliuojančių paslaugų.
2028 metais vyks Seimo rinkimai, tad 2029-aisiais, kuomet pagal valdančiųjų viziją pradėtų veikti modelis, darbą perims nauja Vyriausybė. I. Ruginienė rugsėjį deklaravo prisiimamą atsakomybę paruošti ir įgyvendinti pokyčius.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
