Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos kirtęs ir prie Šumsko nukritęs rusiškas dronas „Gerbera“ pasėjo klausimą – ar tokių dronų į Lietuvą neatskris dar daugiau ir ar esame pasiruošę nuo jų apsiginti?
„Esu įsitikinęs, kad tik laiko klausimas. Ir ne šiaip pasiklydusių, o bus testavimo atvejų, kai keli tokie dronai kirs vienu metu Lietuvos oro erdvę“, – sakė karys savanoris Ukrainoje Arūnas Kumpis.
Pasak ekspertų, rusai nuolat tobulina savo dronus, dėl ko jie galėtų skristi net blokuojami ir pataikyti į taikinius tiksliau.
„Gerberos“ motorinio drono greitis yra nedidelis – apie 100-160 kilometrų per valandą. Problema bus, kai atsiras reaktyvinių gerberų, nes rusai pereina prie reaktyvinių šachedų, kurie skrenda 600 kilometrų per valandą greičiu“, – kalbėjo „Šaulių leičių“ iniciatorius Haroldas Daublys.
Lietuvos sistemos kovai su tokiais dronais nepritaikytos
Ukrainoje dirbantys kariai savanoriai kelia klausimą – ar dabar Lietuva pajėgi apsiginti nuo paprastų dronų, jau nekalbant apie dar tobulesnius, greitesnius ir galingesnius? Lietuvoje veikiančios artimojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos, taip pat NATO oro policijos misija veikia, bet nėra pritaikytos kovai su pigiais, lengvais ir palyginti mažais dronais.
„Nei vieni iš jų nėra skirti kovoti, numušinėti ar kitokį poveikį daryti tokiems pigiems, sąlyginai nedideliems bepiločiams orlaiviams. Tai tokia ir situacija“, – sakė A. Kumpis.
Dar svarbiau suprasti ir įvertinti, kas skrenda į Lietuvos teritoriją, tačiau, pasak buvusio krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, tokių galimybių kariai ir pasieniečiai neturi. Dėl to net naikintuvai pakyla, kad įsitikintų, jog skrenda paukščiai.
„Ar čia yra pavojus, ar ne? Gal tai yra paukščių būrys? Juk buvo atvejis Latvijoje po į Latviją įskridusio drono, kai jau buvo vėl keliami naikintuvai, kad vizualiai nustatyti, kas, o ten buvo paukščių būrys“, – priminė L. Kasčiūnas.
Šalies vadovai nuvesti į slėptuves
Kyla klausimų ir dėl to, kad premjeras su Seimo pirmininku dėl bepiločio skubiai nuvesti į slėptuves, o kiti žmonės nespėjo sužinoti, kas vyksta.
„Taip, kaip vakar vyko – neturėtų vykti. Negali būti taip, kad valstybės vadovai prie žurnalistų vedami yra į slėptuvę, o žurnalistai šalia stovi ir klausia, ką tu čia veiki. Tai tada arba visi einam į slėptuves, arba nieks neinam į slėptuves“, – sakė buvęs ministras.
Krašto apsaugos ministerija aiškina, kad pavojaus visuomenei nebuvo, o dėl valstybės vadovų atskirai sprendė juos saugantys pareigūnai.
„Valstybės pareigūnų atžvilgiu tai Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai iš karto veikė su savo algoritmais“, – teigė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Ukrainoje dirbantys savanoriai sako, kad reikėtų pagalvoti apie mobilias grupes pasienyje, kurios nuolat saugotų svarbius objektus, kaip tai yra Ukrainoje.
Krašto apsaugos ministerija sako, kad investuoja į oro gynybą ir jos pajėgumus, tad ateityje gebėjimas atremti dronų atakas esą turėtų būti geresnis.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
