Už kruvinų įvykių Norvegijoje ko gero slypi daug galingesnės jėgos, todėl į juos dera žvelgti pasaulinių įvykių kontekste, – teigia Tautos ateities forumo lyderis Algimantas Matulevičius. Kiti perspėja, kad sąmokslo teorijos gyvavo ir gyvuos visada.
Globalistų sąmokslas
Buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Algimantas Matulevičius sako netikįs, kad Norvegijoje žmones žudęs Adersas Beringas Breivikas buvo vienišas psichinis ligonis. „Kad psichas, tai psichas – nesiginčiju, bet pasižiūrėkite į aplinkybes. Gerai paruoštas sprogdinimas, paskui šaudymas saloje, į kurią policija atvyksta tik po pusantros valandos, nes ieško valties, kas skamba lyg anekdotas. Negi kas kas nors gali patikėti, kad turtinga Norvegija neturi valčių ir sraigtasparnių arba jie yra durnesni už lietuvius? Panašiau, kad tai irgi kažkas organizavo. Atsiminkime, kad šiais laikais pasaulio specialiosios tarnybos sugeba ir vienišus pamišėlius išnaudoti savo tikslams taip, kad tie ir patys neįtaria“, – aiškino jis portalui „Balsas.lt“.
Pasak A. Matulevičiaus, žudynėmis ir atitinkama visuomenės reakcija galėjo būti suinteresuoti globalistai. „Pasižiūrėkite į rinkimus Švedijoje ir kitose Europos šalyse. Žmonės ima grežtis į tautines idėjas ir nacionalinius interesus pabrėžiančias organizacijas, tad, gal reikėjo atgrasyti žmones nuo tų idėjų ir suteikti pretekstą naujam puolimui prieš tokius sąjūdžius? Viskas vyksta pasaulio krizės fone, kai jau ir daugiatrilijoninės Amerikos skolos sudarytojai nebežino, kaip ją suvaldyti. Ta pati Norvegija yra turtinga, į Europos Sąjungą neįstojusi ir neišparceliuota šalis, tad kodėl nepasistengus, kad ją privatizuotum, o paskui „gelbėtum“, kaip Graikiją?“, – emocingai spėliojo visuomenininkas.
Kalbėdamas apie žmonių saugumą Lietuvoje ir jos specialiųjų tarnybų pasirengimą ginti nacionalinius interesus, A. Matulevičius teigė: „Mūsų berniukai moka tik aptarnauti penktąją koloną šalyje, kurti kusaites ir prašyti Rusijos, kad padėtų jas pagauti. Gaudyti Eglę Kusaitę ar Ričardą Čekutį, sekti niekuo dėtus žmones – lengviausia. Žmonės ir Lietuvoje tikrai nėra saugūs. Juolab, kad šiandieniniai didieji žaidėjai žmones nesunkai aukoja politiniams tikslams. Pasaulį valdo specialiosios tarnybos (ne tokios, kaip mūsiškės), rinkimai daug kur vyksta už pinigus, o politikai patys pažeidžiami, tos pačios slaptosios tarnybos laiko juos pakabinusios“, – niūrų vaizdą piešė A. Matulevičius.
Sąmokslo teorijos traukia
Politikos apžvalgininkas, buvęs Valstybės saugumo departamento darbuotojas Giedrius Kiaulakis skeptiškai žvelgiantis į tokius samprotavimus bei sąmokslo teorijas, A. Matulevičiaus teiginius komentavo paprastai: „Pasikartosiu, bet apie šį reikalą jau sakiau – skaitykite Umberto Eko „Fuko švytuoklę“. Tiesa, ten net 800 puslapių – XXI amžiaus gyventojui tai neretai per daug, bet apie visus tamplierius, masonus, šventuosius gralius ir į vieną krūvą suaugančius mitus, iš kurių gimdomi siaubingi monstrai, o su jais vėliau kovojama, ten parašyta gerai“, – šaipėsi js.
Pasak G. Kiaulakio, pats norvegų žudikas irgi aiškiai tikėjo atskleidęs tikrąsias tiesas, kurių kiti nematė ir galiausiai ėmė kurti savąsias, kurias pagaliau tarėsi ginąs. Pusantros valandos trukusį policijos laukimą jis veikiau linkęs aiškinti šių dienų Europos biurokratijos tradicijomis ir visiškai taikios visuomenės nepasirengimu panašiems iššūkiams.
Sąmokslo teorijos traukia, kaip intelektualinė mankšta, tačiau jomis nedera užsižaisti, primena Mykolo Romerio universiteto politikos mokslų katedros vedėjas doc. dr. Gintaras Aleknonis.
„Kai nutinka ypatingi įvykiai, jiems ieškoma ir ypatingų paaiškinimų, kas yra visiškai natūralu. Manau, Norvegijos policija yra labai kompetentinga ir ji ištirs šį ypatingą įvykį ypatingai kruopščiai. Man patiko tai, ką pasakė šios šalies premjeras Stoltenbergas. Jis nurodė, kad atsakas turi būti – dar daugiau demokratijos ir atvirumo, bet mažiau naivumo ir daugiau atsargumo. Tik labai svarbu, kad visuomenės atsargumas neperaugtų į paranoją“, – pabrėžė jis.
Pasak G. Aleknonio, žiniasklaida turėtų būti atsakinga. „Manau, derėtų kuo mažiau minėti šio žmogaus vardą ir jį populiarinti. Aš jo sąmoningai irgi neminėsiu. Jį reiktų įvardinti nelaimėliu, kuris nesugebėjo prisitaikyti, besiblaškydamas nenuveikė nieko didingo ir pozityvaus. Geriausiai tiktų angliškas terminas „loser“ (nevykėlis, – lietuviškai). O sąmokslo teorijas aš irgi mėgstu, jos pramankština, tačiau per didelis pasinėrimas į jas mums nieko gero neduos“, – sakė politologas.
(Papildyta 13:43). Viešųjų ryšių specialistas, bendrovės BRANDSCAPE vadovas Mindaugas Lapinskas teigė, kad sąmokslų teorijų nebuvimas pačios Norvegijos žiniasklaidoje, rodo šalies solidumą. „Tam, kuris galvoja, kad žemė yra plokščia, didžiausias oponentas yra tas, kuris yra įsitikinęs, kad mūsų planeta yra kubo formos.
Norvegijos įvykių nušvietimas yra įrodymas, kokia svarbi yra šalies reputacija. Jei tokia tragedija būtų įvykusi JAV, Rusijoje, Kinijoje ar Alžyre, strėlės lėktų ne tik į kaltininką, bet ir į kapitalistus, masonus ar Mossadą. Šiuo atveju, ligšiolinis ramių, racionalių žmonių šalies įvaizdis ima viršų - žiniasklaidoje gausu faktinės medžiagos ir beveik nėra globalių sąmokslo teorijų.
Išvadas reikia daryti tada, kai matysis pilnas paveikslas. Pranašauti, kad žaibas reiškia pasaulio pabaigą, tinka filmams, bet ne šiapus ekrano veikiantiems politikams,“ – teigia M. Lapinskas.
Nurašoma vienišam psichui
(Papildyta 21.50) Vienas iš Lietuvių tautinio centro vadovų Marius Kundrotas mano, kad smurtą, kankinimus, žudynes lengviausia susieti su proto ar sielos negalia. „Užtenka prisiminti Leonardą Zavistonovičių: lenkų šovinistams ir jų strateginiams partneriams Lietuvos politikos klikose buvo naudinga jo surengtas lietuvių kaimo skerdynes „nurašyti“ ligai. Pagal tokią logiką – bet kurį nusikaltėlį galima pripažinti psichiniu ligoniu, paskelbti nepakaltinamu ir iki gyvenimo pabaigos išlaikyti iš mokesčių mokėtojų kišenės“, - kalbėjo jis.
A.Breiviko atvejis, pasak M. Kundroto, – sudėtingesnis. „Čia jau pasiremta ne tiek įtariama ir tikėtina psichoze, kiek labai pritemptai įvardyta politine pasaulėžiūra. Pasižiūrėkime į jo manifestą. Homoseksualizmo propaguotojas – o vadinamas krikščioniu, reliatyvizmo šalininkas – o laikomas fundamentalistu, eurofederalistas ir antirasistas – o priskiriamas tautininkų stovyklai.
Jei tai – atsitiktinis nedoro ar nesveiko žmogaus jausmų proveržis, tuomet nieko nuostabaus, jog idėjiškai jam artimi „tolerastiniai“ elementai gana desperatiškai stengiasi nukreipti dėmesį nuo savęs, priskirdami šį individą ir jo pažiūras priešingai pusei. Visai tikėtina, jog A. Breivikui iš tiesų trūko nuoseklios pasaulėžiūros – gal iš jo paties vidinės įtampos, bandant suderinti nesuderinamus dalykus, agresija ir kilo. Antra vertus – neatmestinas ir užsakymo variantas. Pasiskaičius norvegų nacionalistų atsiliepimus – A. Breivikas kurį laiką išties mėgino prie jų šlietis – konstruktyvia veikla jis ten nepasižymėjo. Priešingai, pasiskaičius tą patį manifestą – akivaizdu, jog jo vaidmuo ten veikiau priminė griovimą iš vidaus: jam rūpėjo, kad konservatyviosios jėgos nepasuktų etninio nacionalizmo, euroskepticizmo, pagaliau – moralinio fundamentalizmo keliais“, - įsitikinęs M. Kundrotas.
Jis pažymi matąs du būdus pakenkti bet kokiam judėjimui: „Pirmas – jį amortizuoti, išplaunant pamatines vertybes. Antras – jį ekstremalizuoti ir sukompromituoti kultūringų visuomenės sluoksnių akyse. Dažniausiai tais dviem būdais naudojasi skirtingi įtakos agentai, šįkart – jeigu ši prielaida pasitvirtintų – vienas asmuo įkūnijo abu variantus. Logiškai tai – įmanoma: pačiam yra tekę susidurti su provokatoriais, brukusiais kraštutinę agresiją prieš tuos, kurie nėra ir nebuvo lietuvio tautininko priešai, kartu siekiant sušvelninti požiūrį į tikruosius priešus. Maždaug – nekovok su Maskva ir Briuseliu, kovok su Vašingtonu; eik išvien su lytiniais iškrypėliais prieš religinius fundamentalistus; nekovok už šeimos vertybes ar tautos dorovę – pulk užsienio turistus ir Lietuvos tautines mažumas.
A. Breiviko pažiūros daugeliu bruožų labai artimos tam, ką propaguoja Antifa.lt ir Anarchija.lt. Ar gali būti, jog Lietuvoje sulauksime panašių smurto proveržių? Tiesą sakant, jau sulaukiame. 1999 m. homoseksualus smogikas, dabar priklausantis parlamentinei kairiajai partijai, žiauriai nužudė vieną iš tautinio jaunimo lyderių, šiemet vos gyvas liko „antifašistinės“ grupuotės užpultas doktorantas, užkliuvęs tuo, jog rašė mokslinį darbą apie tautinius judėjimus. Nėra tik masiškumo – duok, Dieve, kad jo ir nesulauktume. Nors, pasiskaičius oficialiai veikiančio anarchistų puslapio tekstus, tai gali tapti vien laiko klausimu.“
Norvegijoje sprogo bomba, šaudyta į jaunimą
Norvegijos ministras specialiai Balsas.lt: neleisime pasėti baimės ir panikos visuomenėje
A. Breivikas stojo prieš teismą
A. Breiviko manifeste minima ir Lietuva
R. Alekna: šizoidiniai A. B. Breiviko bruožai formavosi dar vaikystėje
