Yra daug būdų, kuriais galime prisidėti prie atliekų ekologiško panaudojimo, tačiau vieni iš pagrindinių, tai – atliekų rūšiavimas, perdirbimas ir antrinis panaudojimas. „Eko Laboratorijos“ vadovės Augustos Imbrasienės nuomone, perdirbti atliekas naudinga jau vien dėl to, kad taip rūpinamasi gamta. „Kai kuriais atvejais tai yra ne tik ekologiška, bet ir ekonomiška. Be to, gera žinoti, kad nesi „šiukšlių chamas“, kuriam gamta visai nerūpi ir šiukšle tinkamai pasirūpinti nekyla rankos“, – atliekų perdirbimo ir antrinio panaudojimo naudą apibūdina A. Imbrasienė. Perdirbimo naudą pastebi ir ekspertai: jų manymu, perdirbimui tinkamos atliekos (popierius, stiklas, plastmasė), perdirbtos gali būti naudojamos netgi kaip alternatyvus energijos šaltinis. Taip pat manoma, kad gaminant naujus daiktus iš antrinių žaliavų yra mažiau teršiama gamta, gamybos sąnaudos tampa mažesnės, taip pat, naudojant daugiau antrinių žaliavų, tausojami ir gamtiniai ištekliai. Pavyzdžiui, stiklas yra tokia antrinė žaliava, kuri gali būti panaudojama tūkstančius kartų, nekeliant grėsmės kokybei, tad akivaizdu, kad ekologija ir ekonomiškumas eina greta.
Tačiau kad ir kaip būtų liūdna, dažnai žmonių nuomonė ir apie atliekų rūšiavimą, ir apie perdirbimą būna neigiama, dažniausiai sakoma „Kam gi man rūšiuoti, jei tos atliekos sąvartynuose vis tiek sumaišomos į vieną vietą ir rūšiavimas netenka prasmės“. Kartą jau nuvilto žmogaus pasitikėjimą sunku sugrąžinti, tačiau pabandyti verta, ypač kalbant apie žemės taršą klimato kaitos akivaizdoje. A. Imbrasienė pataria, kad pasitikėjimą ir tikėjimą atliekų rūšiavimo nauda gali suteiki aktyvi komunikacija su žmonėmis. „Mano manymu, žmogus nuo vaikystės turėtų būti pratinamas prie atliekų rūšiavimo, perdirbimo ir t.t. Džiugu, kad jau vyksta tokių projektų. Tarkime, mokiniai mokyklose tikrai mokomi rūšiavimo“, – teigia A. Imbrasienė. Ir, iš tiesų, vaikams nuo mažų dienų skiepijant meilę aplinkai, ateityje rezultatas tikrai bus – tuo neabejoja viso pasaulio mokslininkai sociologai. O ką daryti, jei suaugę žmonės ne tik namuose, bet ir darbovietėse, kurios dažniausiai ir yra didžiosios taršos kaltininkės, nerūšiuoja atliekų. „Įmonių darbuotojus taip pat reikėtų mokyti kaip rūšiuoti, kaip išmintingai panaudoti tam tikras atliekas“, – mano ekologinės meninės pilietinės iniciatyvos projekto vadovė A. Imbrasienė. Pavyzdžiui, puiki antrinė žaliava yra popierius, biuruose tikrai nemažai jo iškeliauja į šiukšlių dėžes, o juk jį galima perdirbti.
Įvairios ekologinės iniciatyvos vis kuriasi, atrodo, vis daugiau žmonių turėtų jomis domėtis, tačiau realaus pokyčio aplinkoje, rodos, taip ir nematyti. Tačiau su šia mintimi A. Imbrasienė nesutinka: „Aš kaip tik pastebiu, kad vis daugiau žmonių aktyviai domisi atliekų perdirbimu, antriniu panaudojimu. Žmonėms tai tikrai darosi vis labiau aktualu. Smagu, kad į tai kreipiamas vis didesnis dėmesys. Juk ir žiniasklaida kryptingai dirba, kad žmonės būtų informuoti apie klimato kaitą ir veiksnius, kurie gali padėti ją sumažinti, vienas iš jų – antrinis atliekų panaudojimas“.
