Konstitucijos pataisą palaikė ir prieš ją buvo po keturis parlamentarus, lėmė komiteto vadovo socialdemokrato Juliaus Sabatausko balsas.
J. Sabatauskas: viskas griūva
Jis pabrėžė, kad šiuo metu sukurta gana subalansuota sistema, reguliuojanti šeimos apsaugą, o baimė dėl vienalyčių santuokų, J.Sabatausko teigimu, nepagrįsta, nes jų Konstitucija ir dabar neleidžia.
„Priėmus tokias pataisas, viskas, kas sukonstruota šiandien, viskas griūva ir viską reikia keisti“, – tvirtino parlamentaras.
Jo duomenimis, dabar galiojančiuose įstatymuose yra apie 30 skirtingų šeimos apibrėžimų, daugiau nei 200 teisės aktų kalbama apie drauge gyvenančius asmenis, kurie turi sutuoktinių teises ir pareigas. Remiantis dabartiniu šeimos statusu įvairiuose teisės aktuose numatytos vaikų, tėvų, kitų šeimos narių, globėjų teisės, socialinės garantijos ir kita.
„Priėmus tokias pataisas būtų neapsaugoti per 6 tūkst vaikų, kurie auga ne su biologiniais tėvais ir nėra įvaikinti“, – tvirtino J.Sabatauskas.
Patikslinimas labai nežymus
Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramakienė pabrėžė, kad siūlomas tik šeimos apibrėžimo patikslinimas, o ne naujas apibrėžimas.
„Patikslinimas labai nežymus, tik truputį sukonkretinantis“, – sakė ji.
Anot parlamentarės, pataisa esą ne siaurina, o išplečia šeimos apibrėžimą.
„Priėmus šitą pataisą, nereiškia, kad asmenys X ir Y negalės vieno kito lankyti įkalinimo įstaigose, kad negalės jiems būti teikiama informacija apie sveikatą ir pan.“, – kalbėjo konservatorė.
TTK narys „darbietis“ Vytautas Gapšys savo ruožtu sakė nesuprantąs, kuo dabartinis šeimos reguliavimas yra ydingas.
„Kiekvienas pakeitimas sukels papildomų interpretacijų, klausimų, ir negali žinoti, ar nesukels papildomos Konstitucinio Teismo reakcijos vertinant kitus teisės aktus“, – svarstė jis.
Atveria kelią įteisinti vienalytes santuokas
Tuo metu konservatorius Stasys Šedbaras teigė, kad taisyti Konstituciją reikia po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, kuris esą atveria kelią įteisinti vienalytes santuokas. Susidariusią situaciją šeimos klausimu jis palygino su pašalintojo prezidento Rolando Pakso, kai KT prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui pripažįsta tai, kas konkrečiai neparašyta Konstitucijoje.
„Konstitucinis Teismas parašo tai, ko Konstitucijoje nėra, bet užuot pripažinęs savo klaidą ir ją ištaisęs, reikalauja keisti Konstituciją“, – sakė parlamentaras.
106 Seimo narių inicijuoja Konstitucijos pakeitimą, kuris šeimą kildintų tik iš santuokos, taip pat tėvystės ir motinystės. Pagrindinį šalies įstatymą siūloma papildyti nuostatomis, kad „šeima sukuriama sudarius santuoką“, „šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“, „valstybė saugo ir globoja santuoką, šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“.
Dabar pagrindiniame šalies įstatyme numatyta, kad „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“, „valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“.
Iniciatoriai tvirtina, kad valstybė turi remti ir saugoti šeimą, ypač atsižvelgiant į prastėjančią Lietuvos demografinę situaciją, o prigimtinė šeimos struktūra „remiasi santuoka ir giminystės arba kraujo ryšiais“.
Pataisoms nepritaria Vyriausybė, argumentuodama, kad tokiu atveju kartu gyvenantys santuokos neužregistravę asmenys gali patirti diskriminaciją, o pačios pataisos gali prieštarauti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.
Konstitucijos pataisos Seime inicijuotos, kai Konstitucinis Teismas (KT) 2011 metų lapkritį paskelbė, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“. KT tuomet išaiškino, kad santuoka paremtas modelis turi išskirtinę reikšmę visuomenės gyvenime, tačiau turi būti „saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos“, įskaitant santuokos nesudariusių vyro ir moters bendrą gyvenimą, kuris grindžiamas „pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais“.
Seime jau bandyta priimti Konstitucijos pataisą, kuri šeimą kildintų tik iš santuokos ar tėvystės ryšių, bet nesėkmingai.
Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo Seime turi būti balsuojama du kartus, tarp balsavimų padarant ne mažiau kaip trijų mėnesių pertrauką. Nuostatos laikomos priimtomis, jeigu už jas balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai arba ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
