„Nespausiu“, „Nepervesiu“, „Nesakysiu“ – trys taisyklės, kurios gali apsaugoti nuo sukčių apgaulių

Sukčių tikslas visada tas pats – gauti asmeninę informaciją ir išvilioti pinigus. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) ragina visus gyventojus būti atidžius ir laikytis esminių patarimų. Taip pat ekspertai pataria nuolat sekti informaciją apie naujausius sukčiavimo būdus, nes nusikaltėliai greitai prisitaiko prie technologinių pokyčių.

Nespauskite ant įtartinų nuorodų

Apgavikai dažnai siunčia el. laiškus ar trumpąsias žinutes apie tariamai užblokuotas paskyras, neva neapmokėtas sąskaitas ar neįvykdytus užsakymų pristatymus į namus. Tokiose žinutėse ir laiškuose pateiktos nuorodos veda į suklastotus tinklalapius, iš kurių gali būti automatiškai parsisiunčiami virusai ar šnipinėjimo programos.

Paspaudus netikras nuorodas ir įvedus prisijungimo duomenis, informacija patenka tiesiai į sukčių rankas. NKSC pataria, gavus laišką ar žinutę, peržiūrėti siuntėjo duomenis ir patikrinti, koks yra oficialus svetainės adresas naršyklėje. Pastebėję įtartinas nuorodas, jų nespauskite – nedelsdami užblokuokite siuntėją ir ištrinkite gautą žinutę ar laišką.

Neperveskite pinigų remdamiesi vien skambučiu

Jeigu sulaukėte skambučio, kurio metu prašoma skubiai pervesti pinigus – sustokite ir nevykdykite jokių veiksmų. Nesvarbu, ar skambina asmuo, prisistatantis banko darbuotoju, ar giminaitis, patekęs į bėdą, tokios situacijos dažnai yra puikiai apgalvotos sukčiavimo schemos. Tokiu būdu aferistai siekia sukelti emocinį stresą, kad žmogus nespėtų pagalvoti ir nedelsiant imtųsi veiksmų.

NKSC pabrėžia, kad nevalia pervesti pinigų vadovaujantis vien skambučio metu gauta informacija. Geriau nutraukite pokalbį ir paskambinkite minėtam giminaičiui, o jeigu asmuo prisistatė, pavyzdžiui, banko darbuotoju, susisiekite su savo banku. Net jeigu nepavyksta prisiskambinti, neskubėkite priimti sprendimo, geriau skirkite tą laiką informacijos patikrinimui ir pasitarkite su artimaisiais. Tokia pauzė dažnai padeda atpažinti apgaulę ir išvengti skubotų, finansiškai žalingų veiksmų.

Neskelbkite patvirtinimo kodų ir asmens duomenų

NKSC teigia, kad jokie patvirtinimo kodai, slaptažodžiai, banko kortelės ar asmens tapatybės duomenys neturėtų būti perduodami telefonu ar el. paštu. Net jei gaunate kodą iš savo banko ar kitos institucijos, jis skirtas tik jums asmeniškai. Aferistai gali paskambinti apsimesdami policijos, „Sodros“, Mokesčių inspekcijos pareigūnais ir paprašyti jūsų „patvirtinti tapatybę“.

Iš tiesų, pasakę kodą, suteiksite sukčiams galimybę pasinaudoti jūsų paskyromis ar lėšomis ir sudaryti greitųjų kreditų sutartis. NKSC pataria kritiškai vertinti gautus skambučius ar žinutes, kuriose raginama įvesti savo asmens ar prisijungimo duomenis.

„Nespausiu“, „Nepervesiu“, „Nesakysiu“ – tai trys paprastos, bet veiksmingos taisyklės, galinčios apsaugoti nuo kibernetinių sukčių pinklių. Laikantis jų, sumažėja rizika netyčia atskleisti asmeninius duomenis, paspausti pavojingas nuorodas ar pervesti pinigus aferistams. Šie principai turėtų tapti kasdieniu įpročiu kiekvienam, siekiančiam apsaugoti tiek savo tapatybę, tiek finansus.

Be to, šias taisykles verta priminti ir savo artimiesiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ir aptarti, kaip reikėtų elgtis, jeigu jie sulauktų įtartino skambučio ar žinutės. Kuo daugiau žmonių žinos apie sukčių metodus, tuo mažesnė tikimybė tapti jų auka.

Žinoma, svarbu suprasti, kad tarp dažniausių grėsmių yra ne tik apgaulingų skambučių ar žinučių, bet ir suklastotų elektroninių parduotuvių, socialiniuose tinkluose skleidžiamų netikrų konkursų ar paramos akcijų. Dėl to ekspertai pataria naudoti patikimą antivirusinę programą, reguliariai atnaujinti programinę įrangą ir įjungti dviejų žingsnių autentifikavimą – tai puiki prevencinė priemonė prieš kibernetinius nusikaltėlius.