„Vakar toks posėdis įvyko, netgi dalis diskusijos išreiškė pageidavimą, kad dar anksčiau būtų gerai žinoti, kad kuo anksčiau būtų tas nuomones atsižvelgta, bet kadangi keitėsi vyriausybės, ministrams turbūt reikėjo surinkti iš savo sistemų informaciją, pateikti Finansų ministerijai, atlikti tam tikrą apibendrinimą. Bet vakar įvyko gana atviras pokalbis, man atrodo, kad buvo iškelta nemažai klausimų – į dalį turbūt atsakyta, į dalį liks atsakyti diskusijų metu“, – LRT radijui antradienį sakė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Visgi Seimo pirmininkas pripažino, kad tarp valdančiųjų vienos nuomonės dėl valstybės biudžeto nėra. Pasak jo, kai kurie politikai ragina mažinti biudžeto deficitą, kiti siūlo pasinaudoti galimybėmis finansuoti papildomus poreikius.
Visgi diskusijos dėl biudžeto, pasak jo, dar tik prasideda, todėl projektas gali būti keičiamas.
„Šis projektas nėra iškaltas į akmenį. Jį galima tobulinti ir aš manau, kad tam tikri patobulinimai įvyks“, – sakė jis.
J. Olekas taip pat teigė manantis, kad finansų ministrui Taurimui Valiui pavyks apginti antradienį Seimui pristatomą biudžeto projektą.
„Jis turi tam savo stilių. Aš atsimenu Ekscelenciją Sikorskį ar ministrą Šarkiną, kurie visada sakydavo „nėra pinigų“. Ir ten būdavo daug tokio rūpesčio, bet galiausiai biudžetai būdavo patikslinami, atsižvelgiant į vienus ar kitus pasiūlymus, grąžinami Vyriausybei ir priimami. Aš manau, kad šito biudžeto laukia toks likimas“, – sakė parlamento vadovas.
Seimui teikiamas kitų metų valstybės biudžeto projektas
Kaip skelbta, parlamentui antradienį bus teikiamas ateinančių metų valstybės ir „Sodros“ biudžetų projektai. Valstybės biudžete numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas, o „Sodros“ biudžeto pajamos turėtų siekti beveik 11,3 mlrd. eurų.
Kitąmet valstybės biudžeto deficitas viršys Mastrichto kriterijuose nustatytą ribą ir sieks 3,8 proc. BVP, valstybės skola – 48,2 proc. BVP.
Europinės fiskalinės drausmės taisyklės euro zonos valstybėms numato 3 proc. BVP biudžeto deficito ir 60 proc. BVP valstybės skolos ribas.
Vidutinė metinė infliacija kitais metais pasieks 3,3 proc., tuo metu šalies BVP augimas – 2,2 proc.
Dalį pajamų kitąmet atneš pernai priimti mokestiniai pakeitimai – gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pokyčių poveikis kitąmet sieks 206 mln. eurų, nekilnojamojo turto (NT) mokesčio – 101 mln. eurų.
Dėl numatytų pelno mokesčio atskaitymų iš karto biudžetas kitąmet neteks 87,4 mln. eurų.
Didelę išlaidų dalį sudarys iš anksto užprogramuoti įsipareigojimai ir indeksavimas, didžiausią dalį – skolos valdymo išlaidos, kitąmet sieksiančios 367,3 mln. eurų.
Tarp svarbiausių biudžeto akcentų – visuomenės ir valstybės saugumas. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai kitąmet sudarys 5 proc. BVP, arba daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, Šeimos paketo priemonėms numatyta 150 mln. eurų biudžeto lėšų.
Numatoma didinti pensijas, minimalią algą, kelti algas viešojo sektoriaus darbuotojams.
Šalies keliams kitąmet iš viso numatoma 749,3 mln. eurų – mažiau nei šių metų biudžete, kai šios lėšos sudarė 815,5 mln. eurų. Tai susiję su mažėjančiu europiniu finansavimu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
