Tačiau vyras pinigų negaus – vykstant procesui su valstybe dėl žalos atlyginimo, Virginijus T. 2013 metais mirė. Pinigai bus sumokėti jo žmonai ir trims vaikams.
Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį pritarė žemesnės instancijos teismo išvadai, kad Virginijui T. kardomoji priemonė – suėmimas – buvo skirta nepagrįstai, todėl valstybė turi atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Virginijus T. už grotų nepagrįstai praleido 233 dienas.
Tuometinio Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2004 metų kovo 18 dienos nutartimi Virginijui T. buvo skirtas suėmimas. Jo terminas buvo pratęstas šešis kartus.
Kaip pranešė teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos kontekste įvertinus Virginijui T. skirto suėmimo pagrindus ir nutarčių motyvus, matyti, kad griežčiausia kardomoji priemonė buvo skirta formaliais pagrindais.
„Teismai, nagrinėję suėmimo klausimą, realiai nevertino galimybės skirti švelnesnes kardomąsias priemones, taip pat realių faktinių duomenų, kad V.T. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo ar jam trukdys, nebuvo nustatyta. Be to, suėmimo metu vykdytas ikiteisminis tyrimas buvo vertintas kaip organizuotas nepakankamai operatyviai ir pažeidžiantis V.T. teisę į įmanomai trumpiausią baudžiamąjį procesą“, – paskelbė teismas.
Prokuroro prašymu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2004 metų kovo 18 dieną skyrė Virginijui T. suėmimą dėl įtarimų, jog šis pagrobė didelę pinigų sumą iš banko klientų aptarnavimo poskyrio.
Suėmimo terminas buvo nuolat pratęsiamas, ir tik Lietuvos apeliacinio teismo 2004 metų lapkričio 5 dienos nutartimi konstatuota, kad ta aplinkybė, jog asmuo įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, negali būti pakankamu pagrindu toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.
Suėmimas buvo pakeistas dviem kitomis kardomosiomis priemonėmis – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti ir paso atėmimu.
Vilniaus apygardos prokuratūros 2005 metų rugpjūčio 1 dienos nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl Virginijaus. T. buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo.
Mirusiojo artimieji, kurie yra jo teisių perėmėjai, tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai bei teismai pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą, ir prašė priteisti beveik 85 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos, kurią patyrė suimtasis.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų reikalavimai priteisti turtinę ir neturtinę žalą tenkintini iš dalies, nes bylos duomenys nepatvirtina visos nurodomos žalos dydžio.
Įvykio metu, kai buvo apvogtas bankas, Virginijui T. buvo 35-eri. Jis dirbo saugos tarnyboje, kuri saugojo banko padalinį.
Nusikaltimas įvykdytas 2004 metų naktį iš sausio 6 į 7 dieną. Iš karto po vagystės pareigūnams parodymus davė tą naktį banko skyrių saugojęs Virginijus T.
Jis teigė nuo užpuolikų smūgių praradęs sąmonę ir neatsimenąs tikslių aplinkybių. Užrakinus banką, iš pagalbinių patalpų išlindo vyras, kuris sudavė jam smūgį į veidą. Jis neva pragulėjęs ant grindų ir nematęs, kaip buvo įvykdytas apiplėšimas, o atsipeikėjęs iškvietė pastiprinimą, vėliau policiją.
Po įvykio medikai nustatė, kad Virginijui T. buvo sužalota nosis, ir išsiuntė jį gydytis į namus.
Kaip tuomet skelbė spauda, kriminalistai iš karto po įvykio iškėlė versiją, kad banką apvogti galėjo tik apie jį informacijos turėję saugos tarnybos apsaugininkai.
Skyrių pamainomis saugojo keturi bendrovės darbuotojai. Jie visi žinojo, kad remontuojamame pastate nebaigta įrengti elektroninė apsaugos sistema: neveikė garso signalizacija, nebuvo iškabinti judesio davikliai.
