Per maistą plintančios ir į ligos patalą galinčios paguldyti listerijos specialistų neretai apibūdinamos kaip nematoma grėsmė.
„Kalbėdami apie pačią listeriją maiste, pirmiausia turime omenyje bakteriją Listeria monocytogenes, kuri gali sukelti listeriozę. Bakterijų gentis Listeria apima daug skirtingų rūšių, tačiau ši yra pavojingiausia žmonėms.
Būtent ši bakterija yra plačiai paplitusi aplinkoje. Ji randama dirvožemyje, vandenyje, gyvūnų organizmuose ir su žaliavomis gali patekti į maisto gamybos aplinką.
Išskirtinė šios bakterijos savybė yra ta, kad ji ne tik išgyvena, bet ir gali lėtai daugintis šaldytuve esančioje temperatūroje“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūninių produktų skyriaus vyriausioji specialistė Indra Urbonavičiūtė.
Visa klasta ta, kad listerijomis užkrėstas produktas dažniausiai net nepakinta. „Jis gali atrodyti normaliai, būti įprasto kvapo ir skonio. Todėl listerijos ir vadinamos nematoma grėsme.
Kuo pavojinga listeriozė?
Kaip nurodė pašnekovė, šiais metais nuo metų pradžios yra fiksuota 10 pranešimų apie aptiktas bakterijas. „Mūsų švieslentėje pateikta, kad Listeria monocytogenes nustatyta ne tik mėsos gaminiuose, bet ir žuvyje bei minkštuosiuose sūriuose“, – sakė ji.
Specialistės aiškinimu, listeriozė didžiausią riziką kelia nėščiosioms ir jų negimusiems kūdikiams, taip pat – naujagimiams, vyresniems nei 65 metų žmonėms bei nusilpusio imuniteto asmenims:
„Šių žmonių organizmui sunkiau sustabdyti bakterijos plitimą už žarnyno ribų. Ligos požymiai gali būti karščiavimas, raumenų skausmai, nuovargis, pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
Jeigu suvalgome tokio produkto ir mums nepasireiškia jokie požymiai, natūralu, kad nesikreipiame į gydytojus. Tačiau pasireiškus simptomams rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į medikus.“
Nors Lietuvoje mirtini atvejai nuo listeriozės yra reti, pašnekovė pasakojo, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose jų yra buvę. „Nuo listeriozės žmonės yra mirę, nes liga gali pasireikšti stipriu galvos skausmu, pusiausvyros sutrikimais, dehidratacija“, – pastebėjo specialistė.
Kokie produktai kelia didžiausią riziką?
I. Urbonavičiūtė atkreipė dėmesį, kad didžiausią listeriozės riziką kelia paruošti vartoti maisto produktai.
„Kai atsidarome šaldytuvą, išsiimame produktą ir iš karto jį valgome. Tai gali būti rūkyta žuvis, sūdyta žuvis, pjaustyti virti, rūkyti ar vytinti mėsos gaminiai, minkšti sūriai. Išsivyniojame iš pakuotės, pasipjaustome ir valgome.
Taip pat paruoštos salotos, sumuštiniai, įvairūs užkandžiai. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas produktas šaldytuve yra pavojingas. Riziką lemia tai, ar bakterija pateko į produktą, ar jai buvo sudarytos sąlygos daugintis ir kiek laiko produktas buvo laikomas tokioje temperatūroje.“
Deja, net jei atsidarius pakuotę produkto kvapas geras, išvaizda nepakitusi, negalima būti garantuotam, kad maistas nėra užterštas listerijomis.
„Tačiau jeigu pjaustome vieną mėsos gaminį, rekomenduojama nusiplauti peilį po karštu vandeniu ir tik tada pjaustyti kitą mėsos gaminį ar sūrį. Jeigu viename gaminyje buvo bakterijų, mes jas galime pernešti ir į kitus produktus“, – aiškino VMVT specialistė.
Listeriozė didžiausią riziką kelia nėščiosioms ir jų negimusiems kūdikiams, taip pat – naujagimiams, vyresniems nei 65 metų žmonėms bei nusilpusio imuniteto asmenims.
Listerijų galime rasti ir pieno produktuose, ir sumuštiniuose, ir paštetuose. „Svarbiausia suprasti, kad listerija nešokinėja kaip žiogas. Mes ją pernešame patys, su peiliu, lentele ar rankomis“, – pabrėžė pašnekovė.
Ji priminė, kad dėl to labai svarbu laikytis tinkamos higienos – jeigu pjaustoma mėsa, lentelė ir peilis turi būti gerai nuplaunami ir tik tada pjaustomos daržovės ir kiti produktai.
„Tinka vartoti iki“ ir „Geriausias iki“ – koks skirtumas?
Be to, labai svarbu skaityti gamintojo instrukcijas. „Dabar daugelis produktų parduodami supakuoti porcijomis. Atidarome pakuotę, uždarome, vėl padedame į šaldytuvą. Tačiau dažnai ant pakuotės gamintojas nurodo, kad produktą reikia suvartoti per dvi ar tris dienas nuo atidarymo.
Rekomenduojama laikytis šių nurodymų, nes gamintojas tuo užtikrina, kad produktas išliks geras ir saugus vartoti. Atidarius pakuotę atsiranda sąlytis su oru, susidaro palankios sąlygos bakterijoms daugintis.
Be to, ne vienas dar ne iki galo skiria, kuo skiriasi užrašai „Tinka vartoti iki“ ir „Geriausias iki“. „Būtent užrašas „Tinka vartoti iki“ yra susijęs su maisto sauga. Šiuo terminu ženklinami greitai gendantys maisto produktai. Todėl šiam terminui pasibaigus produkto vartoti nereikėtų, net jeigu jo išvaizda, skonis ar kvapas nėra pakitę.
Tuo tarpu užrašas „Geriausias iki“ pirmiausia nurodo produkto kokybę. Tai reiškia, kad iki nurodyto termino produktas išlaikys visas savo kokybines savybes ir bus tinkamas vartoti. Dažniausiai šis terminas naudojamas negreitai gendantiems maisto produktams, tokiems kaip kruopos ar kiti bakalėjos gaminiai“, – skirtumus pabrėžė I. Urbonavičiūtė.
Kaip tinkamai šaldytuve laikyti maisto produktus?
Norint išvengti maisto užteršimo listerijomis, pašnekovė gyventojams priminė labai paprastas taisykles. „Šaldytuve palaikykime temperatūrą iki 5 laipsnių, o geriausia – apie 4 laipsnius. Neperpildykime šaldytuvo, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti ir nesusidarytų šiltesnių zonų.
Taip pat nevartokime produktų, kurių terminas „Tinka vartoti iki“ jau pasibaigęs. Gamintojas tokiu būdu mus perspėja. Jei ant pakuotės nurodyta suvartoti produktą per tam tikrą laiką po atidarymo, būtent taip ir reikėtų daryti.
Žinoma, svarbu reguliariai plauti rankas, peilius, valyti šaldytuvą ir periodiškai peržiūrėti, ką jame laikome. Pirmiausia rekomenduočiau planuoti, ką perkame, ir įsivertinti, ar tikrai viską suvalgysime“, – sakė I. Urbonavičiūtė.
Ji rekomendavo bent kartą per mėnesį detaliai peržiūrėti, ką laikome ne tik šaldytuve, bet ir šaldymo kameroje: „Nes net jeigu produktą užšaldome, tai nereiškia, kad bakterijos žūsta. Šaldymas jų nesunaikina. Kai produktą ištraukiame, jis atšyla, atsiranda tinkamos sąlygos, ir bakterijos gali vėl pradėti daugintis.“
Bent kartą per mėnesį patariama valyti šaldytuvą, svarbu, kad jame nesikauptų drėgmė. „Listerija labai mėgsta drėgmę. Ji kaupiasi ten, kur susidaro drėgmės sankaupos, kur kaupiasi vanduo.
Žodžiu, atsakingai organizuokite visą savo maisto logistiką šaldytuve ir apskritai visą maisto gamybos procesą“, – sakė pašnekovė.
Vartojant pasibaigus galiojimo terminui – atsakomybė žmogui
Specialistė atkreipė dėmesį, kad neretai daugelis paprasčiausiai nesilaiko elementarios higienos. „Galvoja, kad vakar valgė neplautomis rankomis ir nieko neatsitiko, todėl taip elgiasi ir toliau.
Taip pat dažnai vadovaujamasi iš kartos į kartą perduodamais įsitikinimais. Manoma, kad jeigu produktas atrodo geras, nors jo galiojimo terminas jau pasibaigęs, jį vis tiek galima valgyti.
To daryti nereikėtų. Reikėtų vadovautis gamintojo nurodymais, nes būtent iki nurodyto termino gamintojas užtikrina produkto saugą. Jeigu produktą vartojate pasibaigus galiojimo terminui, atsakomybę prisiimate patys“, – įspėjo ji.
Riziką gali didinti ir tai, kiek kartų produktas buvo atidarytas, perkeltas, pjaustomas ir kitaip liečiamas.
„Jeigu produktą atidarome ir paliekame ant stalo, kur temperatūra yra aukštesnė, jame gali pradėti daugintis bakterijos. Kaip minėjau, listerija dauginasi net 5 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Esant aukštesnei temperatūrai jai sąlygos dar palankesnės.
Optimali temperatūra daugintis yra 30–37 laipsniai. Jeigu aplinka drėgna, tai dar labiau skatina jos dauginimąsi. Jeigu produktą pamirštame ir vėliau vėl įdedame į šaldytuvą, bakterijų neužmušame. Todėl kitą kartą vartodami produktą galime gauti didesnę bakterijų koncentraciją“, – perspėjo specialistė.
Ką daryti įsigijus jau užteršto maisto?
Nors atrodo, kad pastaruoju metu gana dažnai girdime pranešimus apie dėl taršos atšaukiamus produktus, VMVT specialistė priminė, kad nuo šių metų liepos 1 dienos yra pasikeitę reikalavimai.
„Gamintojas turi pagrįsti ir kompetentingai institucijai įrodyti, kad visomis laikymo sąlygomis, tiek gamybos metu, tiek prekyboje, tiek per visą produkto galiojimo laiką, Listeria monocytogenes neviršys nustatyto kiekio.
Jis turi atlikti tyrimus, remtis sukauptais duomenimis ir įvairių tyrimų rezultatais, kad galėtų pagrįsti, jog produktas išliks saugus visą tinkamumo vartoti laikotarpį“, – sakė I. Urbonavičiūtė.
Jei išgirstama, kad įsigytas produktas galėjo buvo užterštas, pirmiausia ji rekomendavo pasitikrinti, ar žmogus tikrai turi būtent tą produktą: to paties pavadinimo ir su tuo pačiu tinkamumo vartoti terminu.
„Jeigu tokį produktą turime, jo nevartokime ir grąžinkime į prekybos vietą. Taip pat reikėtų pasitikrinti, ar nesame jo užšaldę ir nepadėję į šaldymo kamerą. Jei esame, jį taip pat reikėtų grąžinti. Už tokius produktus pinigai grąžinami.
Jei žmogus jau spėjo produktą suvalgyti ir tik tuomet išgirdo, kad jis buvo užterštas, specialistė ramino: „Vien tai, kad žmogus paragavo ar suvalgė dalį atšaukto produkto, dar nereiškia, kad jis užsikrėtė. Gali būti, kad užteršta buvo tik dalis produkto. Bakterijos nebūtinai būna pasiskirsčiusios tolygiai visame gaminyje.
Jeigu žmogus jaučiasi gerai, jokių profilaktinių tyrimų ar vaistų nereikia. Organizmo imunitetas dažnai pats susidoroja su bakterijomis.“
Pasak jos, listeriozės simptomai gali pasireikšti greitai, kitą dieną, gali pasireikšti po dviejų ar keturių dienų.
„Jeigu nėra simptomų, tokių kaip karščiavimas ar viduriavimas, pagalbos kviestis tikrai nereikia. Kaip ir tikrai nerekomenduojame gydytis savarankiškai. Jeigu pajutote simptomus, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tačiau savarankiškai gydytis nereikėtų“, – aiškino I. Urbonavičiūtė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
