Šiuo metu Suomijoje viešintis skaitmeninių mokymų pedagogams programos „Samsung Mokykla ateičiai“ žiuri narys, Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis pasidalino įspūdžiais apie šios šalies švietimo sistemą ir kasdienį mokyklų gyvenimą. „Suomijoje iš karto į akis krenta tai, kad klasių sienos čia yra stiklinės – viskas permatoma, vieša, nėra uždarų erdvių. Čia vyrauja pozityvus mokytojų nusiteikimas, kurie noriai bendrauja ir dirba su entuziazmu – viskas gyva, nėra mums įprasto formalumo. Iš esmės, čia vyksta mokymasis, o ne nuolatinis žinių tikrinimas. Suomijoje beveik nėra jokių namų darbų ir laikomas vos vienas nacionalinis brandos egzaminas, todėl vaikai nejaučia ruošimosi jiems beprotybės, o mokytojai dirba su šypsena, nejausdami virš jų kabančio Damoklo kardo ir baimės ar mokiniai juos išlaikys“, – sako ekspertas.
Pašnekovas teigia, kad Suomijos švietimo modelis yra sektinas pavyzdys Lietuvai. Vis dėlto, imant pavyzdį iš kitos valstybės, reikia žiūrėti plačiau ir nesivaikyti tik tam tikrų, iš pirmo žvilgsnio patrauklių švietimo metodikų. Anot jo, reikia įvertinti ir tai, kad pokyčiai švietimo sistemoje, pradedant mokyklomis ir baigiant nacionaliniu lygmeniu, įvyksta toli gražu ne per vieną dieną. „Deja, tačiau mes negalime visiškai kopijuoti Suomijos, nes čia yra visiškai kitas požiūris į švietimą. Dažnai norėdami imti pavyzdį, mes įsikimbam į vieną faktorių ir stengiamės jį pritaikyti savo šalyje, tačiau tai yra tas pats, kas pasodinti palmę Lietuvoje ir stebėtis, kodėl ji čia neauga.
Taigi, jeigu jau skolinamės tam tikrus elementus ir norime, kad jie suveiktų, visų pirma reikia pakeisti mūsų mentalitetą – gerinti mokytojų tarpusavio ir su visuomene santykius, investuoti į šiuolaikišką būsimų pedagogų rengimą, skatinti visų mokyklų bendruomenių narių atsakomybę vienas prieš kitą“, – kalba G. Vaidelis. Taigi, dėl kokių priežasčių Suomijai pavyksta būti pasauline švietimo lydere? Pateikiame įdomius faktus apie šios valstybės švietimo ypatybes.
Mokytojais tapti gali tik geriausi
Tapti mokytoju šioje šalyje nėra paprasta – privaloma turėti mokytojo kvalifikaciją atitinkantį magistro laipsnį, kuris įgyjamas po mažiausiai penkerių metų trunkančių mokslų į kurių programas patekti labai sudėtinga. Mat vos 10 procentų geriausių absolventų pavyksta įstoti į mokytojų rengimo magistro programas aukštosiose mokyklose. Dėl šios priežasties, pedagogas tampa tik labiausiai motyvuoti, kruopštūs ir itin talentingi žmonės.
Solidus darbo įvertinimas
Kadangi mokytoju tapti gali toli gražu ne kiekvienas, šios profesijos atstovai turi svarbų statusą visuomenėje ir yra ne ką mažiau gerbiami nei, pavyzdžiui, teisininkai ar gydytojai. Tą liudija ir jų gaunamas atlyginimas – per metus mokytojai šioje šalyje vidutiniškai uždirba apie 40 tūkst. eurų.
Patarimais, o ne įsakymais grindžiamas vaikų ugdymo planas
Nacionaliniame vaikų ugdymo plane mokykloms ir jų vadovams pateikiamos rekomendacijos ir gairės, o ne įsakymai, kaip vaikus reikia ugdyti. Kiekvienas šalies pedagogas turi visišką laisvę koreguoti šio plano gaires ir jų laikymąsi pritaikyti individualiai pagal vaikus bei jų lygį, kuriuos jie moko. Mat prie šio plano kūrimo ir vystymo prisidėjo ne kas kitas, o patys mokytojai iš visos šalies. Trumpesnis mokytojų darbo laikas Statistiškai, per metus Suomijos mokytojui tenka 600 darbo valandų – tai yra maždaug 4 pamokos per dieną. Be to, kas savaitę jiems yra apmokamas kelių valandų trukmės laikas, skiriamas asmeniniam profesiniam tobulėjimui. T
aip pat, Suomijos pedagogams sudaromos sąlygos skirti daugiau laiko vaikų ugdymo plano vystymui ir mokinių pažangos vertinimui. Tokiu būdu turėdamas mažiau tiesioginio darbo valandų su klase, nuolatos tobulėdamas ir geriau pažindamas savo mokinius, pedagogas ilgalaikėje perspektyvoje daro teigiamą įtaką ir mokinių rezultatams bei tarpusavio ryšiui.
Jokios kalbos apie rimtus mokslus iki septynerių
Tyrimai rodo, kad didžioji dalis vaiko asmenybės vystosi iki 7 metų amžiaus.
Todėl šioje šalyje tikima, kad būtent tiek pirmųjų savo gyvenimo metų vaikas turi praleisti kiek įmanoma daugiau laiko su savo šeima ir kitais artimiausiais žmonėmis. Tikima, kad tik pakankamai išsivysčiusi vaiko asmenybė yra pasirengusi rimto gyvenimo etapo pradžiai – mokslams.
Daugiau laisvės mokiniams
Mokiniai Suomijos mokyklose per savaitę vidutiniškai praleidžia apie 25-30 valandų.
Tuo tarpu, namų darbams per savaitę statistinis penkiolikmetis šalyje skiria iki 3 valandų, mat čia tikima, kad naudingų dalykų išmokstama ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų užsiimant širdžiai artima veikla arba socializuojantis su draugais ar šeimos nariais. Ką jau kalbėti apie tai, kad čia moksleiviai turi daugybę laiko atsipūsti – pertraukos tarp pamokų per dieną trunka net 75 minutes.
Iki 16 metų jokių egzaminų
Suomijoje moksleiviams tereikia laikyti vieną standartizuotą nacionalinį egzaminą, kuomet jie sulaukia 16 metų amžiaus ir jau yra pasiruošę stoti mokytis į vidurinę mokyklą. Reguliarus standartizuotų patikrinimų ir egzaminų atsisakymas, kuomet visų moksleivių pažanga ir žinios vertinamos pagal bendrą metodiką, leidžia išvengti mokinių skirstymo pagal jų gabumus ir taip sumažinti nepageidaujamą konkurenciją. Palyginimui, statistinis Niujorko mokinys iki baigiant mokyklą laiko 10 tokių testų. Visiems vienodos galimybės Visi vaikai, nepriklausomai nuo savo sugebėjimų, yra mokomi vienoje klasėje.
Pavyzdžiui, siekdamos užtikrinti, kad vaikas su psichine ar fizine negalia neatsiliktų nuo mokslo draugų, mokyklos taiko įvairias mokymo pagalbos priemones, padedančias šiems vaikams skirti daugiau laiko. Taigi, ne veltui atotrūkio tarp geriausių ir silpniausių vaikų rodiklis Suomijos mokyklose yra bene mažiausias pasaulyje.
