Šiauliečio verslininko S. Juciaus kūnas Kaliningrado srityje pagaliau rastas.
Velionio kūnas rastas miške sukapotas gabalais.
Kaliningrado policija sušaukė spaudos konferenciją ir pranešė, jog po beveik 5 metus trukusio tyrimo pagaliau atskleista 2007-ųjų balandį Kaliningrade dingusio šiauliečio verslininko Stanislovo Juciaus (56 m.) paslaptis. Neišsigandęs rusų banditų bauginimų bei reikalavimo jiems atiduoti milijoninį statybų verslą Kaliningrade, S. Jucius buvo Kaliningrado centre pagrobtas ir nužudytas. Gabalais sukapotas kūnas rugsėjo 21-ąją miške atkastas piečiau Kaliningrado esančio pajūrio miestelio Laduškino (Liudvigsorto) miškelyje.
Pasak spaudos konferenciją surengusio Rusijos vidaus reikalų ministerijos Kaliningrado srities aukšto policijos pareigūno Jurijaus Artiuchovo, šį nusikaltimą įvykdė 5 asmenys: keturi kaliningradiečiai ir maskvietis. Įtariamųjų pavardžių ir daugiau detalių neatskleidžiama, nes tyrimas dar neužbaigtas. J. Artiuchovas tik pridūrė, kad žudikų gaujos nariai – neteisti, tik vienas kaliningradietis buvo patekęs į milicijos akiratį dėl sukčiavimo.
Pasala judrioje gatvėje
S. Jucius prapuolė 2007-ųjų balandžio 18-osios rytą Kaliningrade. Manoma, kad tą rytą Rusijos nusikaltėliai jam paspendė spąstus – aštuntą valandą pakvietė neva į derybas. Dabar jau nebe paslaptis, kad tomis dienomis S. Jucius buvo spaudžiamas banditams pusvelčiui perleisti jo valdomos statybų bendrovės akcijas. Tikėtina, kad S. Jucius vyko į susitikimą ir ketino nusikaltėliams dar sykį pasiūlyti palikti jį ir bendrovę ramybėje. Labai gali būti, kad jis nesitikėjo, jog nusikaltėliai ryšis imtis smurto pačiame Kaliningrado centre, netoli prekybos centro „Viktorija“ bei Pietinės geležinkelio stoties, kur nuolat intensyvus eismas ir daugybė praeivių.
Apie pusę aštuntos ryto S. Jucius mobiliuoju telefonu paskambino savo vairuotojui R. Bložei ir paprašė aštuntą valandą atvažiuoti jo paimti į „Viktorijos“ stovėjimo aikštelę, o pats sėdo į maršrutinį mikroautobusą ir išvažiavo vienas. Prekybos centre „Viktorija“ S. Jucius nusipirko kefyro ir daugiau jo niekas nematė. Tikėtina, kad S. Jucių nusikaltėliai pakvietė pakalbėti į automobilį, jame verslininkas galėjo būti apsvaigintas, pagrobtas, nužudytas, o sukapotas kūnas užkastas miške Kalinigrado priemiestyje.
Prasidėjo konfliktai
Sovietmečiu dirbęs vadovaujantį darbą, pirmaisiais nepriklausomybės metais S. Jucius ėmėsi verslo – su dviem kompanionais įkūrė asociaciją „Jupoja“. Palikęs savo partneriams verslą vystyti Šiauliuose, 1992-aisiais S. Jucius išvyko statyti pastatų Kaliningrado srityje. Ten su partneriais rusais Aleksandru Siomkinu bei Aleksandru Toporovu užregistravo statybos bendrovę „Roslitstroj“. Kaliningrade S. Jucius vadovavo ir jo paties įkurtam Lietuvos verslininkų klubui.
2004–2006 metais statybų bumas buvo ne tik Lietuvoje, bet ir Kaliningrado srityje, nekilnojamojo turto kainos ten irgi augo lyg ant mielių.
Per patį bumą prestižinėje Kaliningrado vietoje – miesto centre šalia parko, Baseinajos gatvėje – „Roslitstroj'us“ pradėjo statyti du prestižinius 96 ir 98 butų daugiaaukščius.
2006-aisiais įvyko konfliktas tarp bendrovės „Roslitstroj“ vadovų ir greta statybvietės 4 aukštų nuosavą namą pasistačiusio Ivano Ševaljė. Jis buvo vadinamas Kaliningrado narkobaronu ir įtariamas ne vienu Vokietijoje bei Rusijoje įvykdytu sunkiu nusikaltimu, tarp jų – ir žmogžudyste.
Paslaptingos diversijos
Ivanui Ševaljė nepatiko, kad iš „Roslitroj'aus“ statomų daugiaaukščių butų langų bus matomas jo prabangios vilos kiemas, todėl 2006-ųjų liepą atvykęs į šios bendrobės kontorą reikalavo – tai įmanoma tik Rusijoje – nugriauti arčiau stovinčio daugiabučio... tris viršutinius aukštus ar bent užmūryti jų langus! Ant stalo pakloję suderintą projektą, S. Jucius paklusti kaimyno kaprizui atsisakė, todėl trenkdamas durimis I. Ševaljė pagrasino rimtais nemalonumais.
Netrukus statybose prasidėjo diversijos – 2006-ųjų rudenį kažkas nunuodijo statybų sarginius šunis, padegė kranų kabinas, o į kranų stabdžius pripylė smėlio. Galop iš už tvoros pasipylė akmenys, sužeistą kranininką teko išvežti į ligoninę.
S. Jucius, A. Siomkinas ir A. Toporovas turėjo vėl susitikti su I. Ševaljė ir nesantaiką išsprendė. Tačiau veikiai atsirado žymiai rimtesnė problema. Prestižinis daugiabučių projektas, iš kurio „Roslitstroj'us“ planavo uždirbti apie 4 milijonus JAV dolerių, priviliojo ne tik būsimuosius pirkėjus, bet ir Rusijos mafiją. Jau baigiant daugiabučius įrengti, S. Jucius sulaukė pasiūlymo pusvelčiui parduoti savo bendrovės akcijas. Verslininkas atsisakė, bet nusikaltėliai nesitraukė.
Pagrobė ir užkasė
Lietuvių verslininkų klube S. Jucius keliems draugams prasitarė sulaukęs čečėnų grasinimų, bet jis buvo uždaras žmogus, todėl neatviravo, tepridūrė su jais radęs bendrą kalbą ir atmetė pasiūlymą samdyti asmens sargybinius. Dabar nustatyta, kad S. Jucius rašė pareiškimą milicijai, bet, pasak vienų šaltinių, Kaliningrado teisėsauga jokių priemonių nesiėmė, pasak kitų – buvo pasirūpinta, kad S. Juciaus pareiškimas liktų kontoroje ir nepasiektų milicijos.
Dabar jau abejonių niekam nekelia versija, jog nesukalbamas S. Jucius 2007-ųjų balandžio 18-ąją buvo pagrobtas ir nužudytas.
Dingus S. Juciui, vadovauti „Roslitstroj'ui“ stojo jo partneris A. Siomkinas. Jis paskelbė paskyręs 100 000 litų premiją už informaciją apie S. Jucių. Verslininkas dar nežinojo, kad jo paties dienos suskaičiuotos – tų pačių 2007-ųjų rugpjūčio 9-osios naktį A. Siomkiną jo nėščia žmona rado jų namo laiptinėje nudurtą peiliu. Tuo teroras nesibaigė – 2010 metų spalio 31-ąją banditas iš automato apšaudė iš statybvietės išvažiuojančią „Audi Q7“. Mašiną pervėrė 25 kulkos, bet per stebuklą aukų išvengta.
Už nugaros – sąmokslas
Supratę, kad rusų mafija nepaliks jų ramybėje, S. Juciaus kompanionai šiauliečiai iš Kaliningrado srities visiškai pasitraukė – visas bendrovės „Roslitstroj“ akcijas pardavė vietinei laivybos kompanijai „Fordevind“, priklausančią kažkokiam ryšių su Maskva turinčiam Aleksandrui Ponomarenkai.
Tas A. Ponamarenka jau seniai buvo įkėlęs koją į „Roslitstroj'ų“. Dar iki S. Juciaus pagrobimo kitiems dviem akcininkams už nugarų suokalbį su A. Ponomarenka rezgė trečias šios bendrovės akcininkas A. Toporovas bei „Roslitstroj'aus“ apsaugos vadovas čečėnas Arbis Šarijevas. Pastarasis, nepasitaręs su S. Juciumi, kelis statomus butus pusvelčiui pardavė A. Ponomarenkos bendrovei „Fordevind“. Sužinojęs apie tokius dalykus S. Jucius šiurpo ir pyko.
Taškus sudės teismas
Tyrimas dėl S. Juciaus pagrobimo vyko labai sunkiai. 2008-ųjų balandį Lietuvos policija sulaikė Ivaną Ševaljė, kai jis per Nidos pasienio postą bandė įvažiuoti į Lietuvą su padirbtu Lietuvos piliečio pasu svetima pavarde. Sulaikytasis aiškino, kad su S. Juciaus ir jo kompaniono nužudymu nesąs susijęs, o į Lietuvą važiavęs pas savo antrąją žmoną Kaune, nors su pirmąja žmona ir vaikais gyvena Kaliningrade. Pritrūkus įrodymų I. Ševaljė atsipirko simboline bausme ir netrukus paleistas grįžo namo, o šiemet gegužės 31-ąją jis buvo nužudytas Kaliningrade. Apie trečią valandą popiet, kai Kaliningrado centre I. Ševaljė su draugu išėjo iš kontoros, motociklu privažiavęs nenustatytas nusikaltėlis abu nušovė ir dingo.
Neapsikentusi nežinomybės, S. Juciaus našlė šiemet pasamdė buvusį Lietuvos policijos vadovą Vytautą Grigaravičių. Šiuo metu konsultacinei bendrovei vadovaujantis ekskomisaras ne kartą vyko į Kaliningradą. Tyrimas pajudėjo šiemet Rusijos teisėsaugoje ėmus vykdyti reformą ir pakeitus visus Kaliningrado srities kriminalinės policijos vadovus.
Dabar belieka sulaukti teismo, kuriame išaiškės, kas konkrečiai nužudė S. Jucių, koks šioje kraupioje, tris gyvybes pražudžiusioje istorijoje sąmokslininko A. Toporovo vaidmuo.
S. STASAITIS
