Šią liaudies patarlę verta prisiminti, kai mėgėjai išgerti susimeta „aplaistyti“ pabaigtų dirbti darbų ar šiaip paminėti kokią nors „eilinę“ progą.
Pardavė obuolius
Pernai rudenį Paįstrio seniūnijos (Panevėžio r.) sodų bendrijoje gyvenantis Rimantas Grigalavičius (60 m.) džiaugėsi gausiu obuolių derliumi. Kadangi pats sunkiai valdė vieną ranką, tai į talką rinkti obuolių pasikvietė kaimyną Salvinijų T. Surinkę obuolius vyrai juos nugabeno į supirkimo punktą ir gavę pinigų susėdo atšvęsti pabaigtuvių.
Tą rugsėjo pabaigos vakarą vyrai draugiškai pasisėdėjo ir išsiskirstė. Kitą dieną, apie pietus Salvinijus T. atėjo pas Rimantą „pataisyti sveikatos“. Pasak vėliau tyrėjams ir teisme pasakojusio R. Grigalavičiaus, už likusius pinigus jie nusipirko 3 litrinius 7,5 laipsnių stiprumo alaus ir juos išgėrė. Apie 7 valandą vakaro šeimininkas ėmė raginti Salvinijų T. eiti namo, tačiau šis neva nė neketino to daryti. Tuomet įširdęs R. Grigalavičius stvėrė peilį ir smogė juo kaimynui į nugarą. Smūgis buvo stiprus – peilis kliudė plautį. Nors medikai buvo iškviesti tuoj pat, tačiau sužeistasis, kol jie atvyko, mirtinai nukraujavo.
Keitė parodymus
R. Grigalavičius tyrimo metu savo kaltę prisipažino tik iš dalies. Jis tvirtino, jog Salvinijui T. smogė peiliu, bet nužudyti jo neketino. Teisiamasis teigė, kad baigus girtauti, jis paprašė, kad kaimynas išeitų iš jo namų, tačiau šis, girdi, pareiškęs, kad „Ką noriu tą darau, o ne, tai taip duosiu, kad maža nepasirodys, o jei reikės tai ir pribaigsiu“. Tuos Salvinijaus žodžius jis, girdi, supratęs kaip grasinimą ir Salvinijui stojantis nuo stalo, išsigandęs, kad gali jį primušti, čiupęs ant stalo buvusį peilį ir smogęs juo kaimynui į kairįjį petį.
Tačiau, pasak tyrimą kontroliavusios ir Valstybinį kaltinimą palaikiusios Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės vyriausiosios prokurorės Sandros Povilonienės, R. Grigalavičius tiek papildomai apklaustas tyrimo metu, tiek teisme keitė parodymus, nurodydamas sau palankias aplinkybes neva jis gynėsi nuo neįgalaus kaimyno, kuris, girdi, siekė peilio. Jis neva tik atėmęs iš Salvinijaus T. tą peilį ir smogęs jam, nes buvo labai pasimetęs ir tenorėjęs apsisaugoti.
Tačiau tokie nenuoseklūs R. Grigalavičiaus parodymai buvo įvertinti kritiškai, kaip siekimas palengvinti savo padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl tyčinio nužudymo.
Teisiamojo R. Grigalavičiaus kaltė buvo įrodyta liudytojų parodymais, byloje esančiomis specialisto išvadomis, kitais dokumentais. Prokurorė S. Povilionienė už tyčinį labai sunkų nusikaltimą teisiamajam siūlė skirti 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Pasak prokurorės, baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turėjusi įtakos nusikaltimo įvykdymui, buvo apsvaigimas nuo alkoholio – R. Grigalavičiui nustatytas girtumas 2,38 promilės alkoholio.
Panevėžio apygardos teismas panevėžietį R. Grigalavičių pripažino kaltu dėl tyčinės žmogžudystės ir skyrė jam 9 metų laisvės atėmimo bausmę.
Prokurorė S. Povilonienė sakė, kad nuosprendžio tikriausiai neskųs, nes sutinka su lengvinančiomis aplinkybėmis, kurias įžvelgė teismas.
Rūpinosi šeima
Pasak nužudytojo artimųjų ir jį pažinojusių liudytojų, Salvinijus T. buvo nuolankaus būdo ir neagresyvus žmogus. Vyras buvo našlys, jo dukra augo pas močiutę, jo motiną. Vasaromis vyras gyvendavo sodo bendrijoje esančiame namelyje, grybaudavo, uogaudavo. Atšalus orams grįždavo į savo butą Panevėžyje. Gyveno atskirai, tačiau kasdieną ateidavo pas motiną ir pagelbėdavo moterims įvairiuose darbuose. Nors ir mėgdavo išgerti, tačiau iš gaunamos neįgalumo pašalpos remdavo mergaitę pinigais bei pirkdavo būtiniausius daiktus.
Nuteistojo teta atlygino nukentėjusioms tik turtinę žalą – padengė laidojimo išlaidas beveik 3 su puse tūkstančio litų. Nužudytojo motina yra pareiškusi 100 000 litų ir atstovaujamos anūkės vardu 200 000 litų civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį taip pat yra pareiškusi ir nužudytojo sesuo.
Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ
AKISTATA
