Pasiteiravus, kaip vertintų infrastruktūrą pritaikytą neįgaliesiems savo mieste, griežtą nuomonę išsakė Biržų raj. neįgaliųjų draugijos vadovė Lidija Dainiuvienė: „sąlygas neįgaliesiems vertinčiau labai prastai, kaip ir visoje Lietuvoje, aš klausčiau ar yra Lietuvoje vieta, kur gerai pritaikyta aplinka?“ Moters teigimu, būtent dėl to šie autobusiukai nepaprastai reikalingi – šiuo metu Biržuose joks viešasis transportas nėra pritaikytas neįgaliųjų poreikiams. Tokio autobuso mieste neturi nei autobusų parkas, nei privatininkai, tad jo net esant reikalui išsinuomoti nepavyktų. Tik socialinės pagalbos centras turi panašų nedidelį autobusiuką, o šį rudenį gavus naują atsirado galimybė Biržuose patenkinti daugiau neįgaliųjų poreikių.
Telšių rajono savivaldybės socialinės paramos ir rūpybos vyr. specialistė Rasa Vičkačkienė pastebi, kad nors ir šis miestas turi daug dalykų, skirtų pagerinti neįgaliųjų integraciją, visgi tobulėti dar tikrai yra kur. Planuojant ir vykdant naujus projektus visuomet atsižvelgiama į neįgaliųjų poreikius, netgi įvairias smulkmenas, tačiau pasitaiko dar iš anksčiau neišspręstų problemų. „Nors ir turime Telšių miesto centre mažą maketą akliesiems, kuris padeda susipažinti su miesto struktūra, visgi neturime lifto Socialinės paramos ir rūpybos skyriuje, skirto neįgaliesiems,“ – apie kontrastingas situacijas pasakoja pašnekovė. Visgi neįgaliųjų problemoms skiriamas didelis dėmesys – pamažu vyksta būstų pritaikymas, o Telšiams priklauso 8 autobusai, pritaikyti neįgaliesiems.
Apie stovėjimo aikštelių pritaikymo neįgaliesiems svarbą pasakoja Varėnos rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkas Algis Ulbinas. Jo teigimu, Varėnoje tik vienintelės poliklinikos aikštelė pritaikyta tam, kad patogu būtų išlipti ir privažiuoti. Viešuoju transportu taip pat nėra galimybės pasiekti reikiamų įstaigų, o pasidžiaugti galima nebent tuo, kad nauji statybos projektai atsižvelgia ir sąlygas stengiasi pritaikyti.
Neįgalieji labiausiai nori keliauti
Visi pašnekovai pabrėžė kaip neįgaliesiems norisi keliauti, o šie nauji autobusiukai tokias svajones padeda įgyvendinti jau dabar. Šiemet vykusią neįgaliųjų dienos minėjimo šventę ir koncertą Filharmonijoje pavyko keliauti jau būtent su šiomis naujomis transporto priemonėmis.
Varėnos rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkas pastebi, kad neįgalieji kaip ir daugelis žmonių labai nori poilsio vasarą, tačiau vien už savo lėšas to padaryti negalėtų. Šiemet buvo organizuojamos dvi kelionės prie jūros, o prie šios kelionės prisijungė iš viso 27 žmonės ir pajūryje poilsiavo po penkias dienas. Tikimasi, kad naujas autobusiukas padės tenkinti šį poreikį ir toliau. Varėnos neįgaliųjų draugija šiuo metu vienija daugiau kaip tris šimtus narių, o iki šiol buvo naudojamasi Varėnos socialinių paslaugų centro transportu, tačiau jo nepakako.
Telšių socialinės paramos ir rūpybos vyr. specialistė Rasa Vičkačkienė atkreipia dėmesį, kad daug važinėti neįgaliesiems į kitus Lietuvos miestus tenka ne tik dėl pramogos, bet ir dėl gydymo. Telšiai yra toli nuo daugumos didžiųjų gydymo įstaigų, todėl dažnai neįgalieji vežami į Klaipėdą, Šiaulius, Kauną ar net Vilnių. „Ar akių operacija reikalinga, ar sudėtingesnė procedūra atliekama, ar chemoterapija – visais atvejais stengiamės padėti ir važiuoti tiek, kiek reikės,“ – teigia pašnekovė.
Nauja problema – reikės pagalbininkų?
Telšiuose socialinių paslaugų centras transportavimo paslaugas yra gerokai išvystęs ir šiuo metu turi tris transporto priemones, kurias naudoja žmonių pervežimui. Nors ši paslauga nėra greita ir momentinė kaip taksi, tačiau kreipiantis iš anksto – ja naudotis sunkumų nekils. Visgi problemos atsiranda, kai žmogų, sėdintį neįgaliojo vežimėlyje, reikia paimti iš penkto aukšto, o lifto daugiabutyje nėra. Šiam darbui iškart reikia dviejų žmonių, kurie galėtų nunešti ir vėliau užnešti tokį asmenį į jo namus.
„Taigi dažnai problema nesusideda vien iš to, kad neįgaliajam nėra kaip pasiekti tam tikrą miesto vietą ar įstaigą. Problema pirmiausia būna kaip išeiti iš savo buto. Dažnai pasitaiko, kad tokioje situacijoje atsiduria vyresnio amžiaus žmonės, nes jiems ypatingai sunku pakeisti būstą. Jie patys nenori išsikraustyti, yra prisirišę prie savo aplinkos ir tokiu atveju reikia ieškoti kitų būdų.
Dėl to reikia ieškoti dar papildomų pagalbininkų – jei žmogų sunku išnešti, visada galima kreiptis į privačius asmenis, kurie galėtų padėti tokioje situacijoje. Yra kas tai daro už pinigus ir tikrai būna, kai atvyksta keturi žmonės ir iš penkto aukšto nuneša vežimėlį. Šiuo klausimu prisideda ir gaisrininkai, jie visuomet padeda, jei tik nėra užimti. Taip pat manau ateityje labai reiktų transporto priemonės, kurioje būtų galima vežti gulintį žmogų,“ – teigia Rasa Vičkačkienė.
Ne visi supranta, kam skirta paslauga
Biržų raj. neįgaliųjų draugijos vadovė Lidija Dainiuvienė džiaugiasi gavusi pirmąjį šiai neįgaliųjų draugijai skirtą autobusiuką: „tokio autobusiuko poreikis labai jautėsi iš neįgaliųjų su vežimėliais. Būtent jiems netrūksta noro, bet trūksta galimybių aktyviai dalyvauti daugelyje renginių. Šiuo metu jau sudaryta autobusiuko išlaikymo sutartis, o nors pradžia sunkesnė – juk viskas nauja, bet darome viską, kad kuo daugiau šių žmonių poreikių būtų patenkinta.“
Taip pat pašnekovė pabrėžia, kad iš pradžių teko sulaukti ir keistų pageidavimų: „kai kurie žmonės dar nelabai supranta, kokiems poreikiams tenkinti skirti tokie autobusiukai. Daugelis galvoja, kad paslaugos bus nemokamos, todėl buvo pageidavimų ir į turgų nuvežti tame pačiame Biržų miestelyje, ir į Kauną apsipirkti. Keisčiausia, kad to prašo ne neįgaliojo vežimėlyje sėdintys. Mes stengsimės, kad autobusiukas nestovėtų, bet ir būtų naudojamas pirmiausia tiems, kam tokių paslaugų tikrai reikia.“
