Net keli tyrimai yra parodę ryšį tarp vyzdžių dydžio ir tam tikru protinių sugebėjimų. Tačiau po kelių tyrimų, nesugebėjusių pakartoti pirminių tyrimų rezultatų, šį ryšį apgaubė abejonės ir nesutarimai – vieni mokslininkai tikino, kad didesni vyzdžiai yra susiję su geresniais protiniais sugebėjimais, o kiti teigė, kad yra atvirkščiai. Negana to, daugumos šių tyrimų imtis buvo labai nedidelė.
Naujame tyrime, paskalbtame moksliniame žurnale „Cognition“, du psichologai iš Džorždijos Technologijos instituto tikina, kad prieštaraujančius ankstesnių tyrimų rezultatus lėmė apšvietimo problemos. Jas pašalinę tyrėjai pastebėjo, kad didesni vyzdžiai turi stiprią jungtį su takiuoju intelektu, geresne atmintimi ir dėmesio kontrole.
Dviejų eksperimentų metu tyrėjai galinga kamera ir kompiuteriu išmatavo daugiau nei 500 18–35 metų amžiaus žmonių vyzdžius. Kadangi vyzdžių išsiplėtimas priklauso nuo aplinkos apšvietimo, mokslininkai užtikrino, kad laboratorijoje nebūtų ryškios šviesos.
Tuomet dalyviai turėjo atlikti tam tikrus pratimus, kol jų vyzdžius stebėjo akių sekiklis. Savanoriai atliko užduotis, kuriomis buvo matuojamas jų takusis intelektas – gebėjimas mąstyti greitai ir lanksčiai sprendžiant įvairias problemas – veikliosios atminties apimtis – gebėjimas atsiminti informaciją po tam tikro laikotarpio – ir dėmesio kontroliavimas – gebėjimas išlaikyti dėmesį.
Apskritai, didesni vyzdžiai buvo glaudžiai susiję su geresniu gebėjimu atlikti šias užduotis.
Bet kas lemia tokį ryšį? Ar tai tik koreliacija? Tyrimo metu nebuvo siekiama nustatyti, kokia yra šio reiškinio priežastis, tačiau tyrėjai įtaria, kad tai gali būti susiję su melsvąja dėme – nedidele sritimi viršutinėje smegenų kamieno dalyje, turinčia gilius nervinius ryšius su visa centrine nervų sistema. Ši mažai kam žinoma smegenų dalis ne tik padeda reguliuoti akių vyzdžių dydį, bet ir turi svarbų smegenų veiklos palaikymo vaidmenį, atliekant sudėtingas užduotis.
Tyrėjų tikinimu, tarp gerai funkcionuojančios melsvosios dėmės, padedančios puikiai atlikti užduotis, ir didesnių akių vyzdžių yra kažkoks ryšys.
„Gali būti, kad gabūs individai, net ir būdami pasyvioje pradinėje būsenoje, yra labiau pasiruošę užduotims, o jų melsvosios dėmės aktyvumo lygis visuomet išlieka optimalus“, – rašo autoriai.
„Kita galimybė yra tai, kad didelių gabumų individai optimaliau valdo savo melsvosios dėmės aktyvumą, o tai leidžia jiems lengviau „persijungti“ iš vienos psichinės būsenos į kitą. Ši pasikeitimo iš vienos būsenos į kitą funkcija taip pat neprieštarauja melsvosios dėmės tinklo atitaisymo funkcijos teorijai ir įvairioms akių vyzdžių dydžio ir protinio gebėjimo santykio interpretacijoms“, – pridūrė tyrėjai.
