Ketvirtadienį minint Europos savarankiško gyvenimo dieną, pasak ministrės, negalima apsimesti, kad viskas šioje srityje yra gerai.
„Jie yra vis dar labiausiai socialiai pažeidžiami ir patiria didžiausią skurdo riziką. Sakyti, kad problemos arba kad ji yra išspręsta, tikrai negalime“, – LRT sakė ministrė.
Pasak jos, anksčiau valstybės politika siekė negalią turinčius žmones atskirti, o ne suteikti jiems galimybę gyventi savarankiškai.
„Mano įsitikinimu, visos priemonės, kurias šiandien valstybė projektuoja, programuoja, turėtų būti nukreiptos į tai, kad žmonės, kurie ypatingai prižiūri savo artimuosius, galėtų gyventi ir savo gyvenimą. Tai yra, kad mes padėtume maksimaliai paslaugomis, galėtų integruotis į darbo rinką ir patys neįgalieji, kurie šiandien yra vis dar neįgalinti, ir, be abejo, finansinė parama, tai yra irgi svarbus aspektas“, – kalbėjo ji.
Ministrės teigimu, šiuo metu derinant paslaugų ir išmokų sistemą siekiama didinti savarankiškumą.
Negalios organizacijų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė sakė, jog šiuo metu neįgaliesiems teikiama labai nedidelė dalis paslaugų, o išmokos nedengia net ir pačių būtiniausių poreikių: vaistų, sauskelnių, specialaus maisto.
„Savo asmenine patirtimi matau, kad gautų negalios pinigų yra gerokai per mažai“, – LRT sakė neįgaliųjų atstovė.
Pasak jos, didelė dalis paslaugų neįgaliesiems yra mokamos, tačiau net ir tokiu atveju jas susirasti būna sunku.
„Tėvai beviltiškoje situacijoje ir streso lygis labai didžiulis“, – sakė H. Varnienė.
Jos organizacijos atlikto tyrimo duomenimis, neįgaliam žmogui vidutiniškai reikia 12 valandų pagalbos per parą. Suteikiamos paslaugos padengia apie dvi valandas iš šio poreikio.
Savivaldybių asociacijos socialinių reikalų komiteto pirmininkas Skuodo rajono meras Petras Pušinskas sakė, jog paslaugos neįgaliesiems geriau išvystytos didžiosiose savivaldybėse, o mažesnėse joms trūksta lėšų, be to, kartais nėra ir tokio poreikio.
„Tų paslaugų kai kuriose savivaldybėse gal ir trūksta, bet kai kuriose tas paslaugas teikia, tik ne visur yra poreikis vienodas“, – kalbėjo jis.
Kaip ketvirtadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl paslaugų trūkumo, nepritaikytos aplinkos, informacijos ar klaidingų stereotipų dalis žmonių su negalia vis dar gyvena izoliacijoje ir patiria diskriminaciją.
Vykdo bandomąjį projektą
Ministerijos Neįgaliųjų reikalų departamentas įgyvendina bandomąjį projektą šešiuose Lietuvos regionuose, kai teikiamos apsaugoto būsto, socialinių dirbtuvių, įdarbinimo su pagalba ir pagalbos priimant sprendimus paslaugos.
Nuo projekto pradžios, t. y. 2020 m. vidurio, paslaugų suteikta beveik 1500 žmonių su negalia, nors planuota, kad paslaugos bendruomenėje pasieks 1000 žmonių. Daugiausiai žmonių su negalia dirbo ar dirba socialinėse dirbtuvėse (apie 560 žmonių), suteikta pagalba priimant sprendimus beveik 450 žmonių, įdarbinimo su pagalba paslauga suteikta kone 350 žmonių, o apsaugotame būste gyveno ar tebegyvena daugiau kaip 200 žmonių.
Apsaugotas būstas – tai gyvenamosios vietos (buto) suteikimas iš dalies savarankiškiems suaugusiems žmonėms su psichikos negalia. Jie reguliariai konsultuojami, padedama ugdyti ir palaikyti socialinius įgūdžius.
Tuo atveju, jei paslaugos gavėjas augina nepilnamečius vaikus, vaikai gali gyventi kartu su tėvais. Tokiu atveju šeima apgyvendinama atskirame apsaugotame būste. Įdarbinimo su pagalba paslaugos tikslas – padėti darbingo amžiaus žmogui, kuris nori ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje, tačiau dėl savo negalios pobūdžio ar visuomenėje vyraujančios diskriminacijos, negali rasti darbo ir įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje.
Įdarbinimo su pagalba specialistas padeda rasti konkrečiam žmogui tinkamą ir patinkantį darbą pagal jo gebėjimus ir rinkos galimybes, o taip pat teikia jam tolimesnę pagalbą įsitvirtinant darbo vietoje. Pagalbos priimant sprendimus paslaugos tikslas – pasitelkus pagalbininko priimant sprendimus ar specialistų komandos pagalbą stiprinti žmogaus su negalia gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Siekiama, kad ateityje žmogus taptų kiek įmanoma savarankiškesnis įvairiose gyvenimo srityse.
Specialistas kartu su šios paslaugos gavėju sprendžia įvairius kasdienius klausimus: sveikatos, socialinio dalyvavimo, turtinius ir kt. Socialinių dirbtuvių paskirtis – didinti žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje galimybes, ugdyti, lavinti ir palaikyti bendruosius ir specialiuosius darbinius įgūdžius, atliekant prasmingas darbinio užimtumo veiklas, nukreiptas į konkrečios prekės, produkto gamybą ar paslaugos atlikimą.
Asmeninio asistento pagalbos tikslas – atsižvelgiant į individualius asmens poreikius, suteikti jam individualią pagalbą namuose ir viešojoje aplinkoje (palydint ir komunikuojant), kuri padėtų jam gyventi bendruomenėje ir integruotis į ją, neleistų izoliuoti jo nuo bendruomenės ir skatintų jo savarankiškumą, būtiną kasdieniame gyvenime.
