„Sutarėme, kad tas procesas turi būti laipsniškas, kad Vokietija įsipareigoja didinti savo karinį buvimą Lietuvoje, priklausomai nuo mūsų žingsnių infrastruktūros įgyvendinimo prasme“, – BNS ketvirtadienį Berlyne po susitikimo su kancleriu sakė šalies vadovas.
Abiejų šalių lyderiai pernai Vilniuje sutarė dėl Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vis dėlto Vilniaus ir Berlyno požiūriai, kokia apimtimi šis karinis vienetas turėtų būti dislokuotas, išsiskiria.
Lietuva siekia nuolatinio pajėgų buvimo, bet kol kas šalyje yra tik vieneto štabas. Berlynas iki šiol sakė, kad dalis brigados bus dislokuota Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.
„Man patinka tokia formulė, kurią aš pasiūliau, o kancleris sutiko: Lietuva daro savo namų darbus, daro žingsnius ir yra už tai apdovanojama atitinkama Vokietijos reakcija, kitaip sakant, vis didesniu kariniu buvimo Lietuvos teritorijoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Infrastruktūra nėra kuriama tam, kad po to stovėtų tuščia“, – pridūrė jis.
Lietuvos prezidento teigimu, Vokietijos brigadai priimti reikalinga infrastruktūra turėtų būti įrengta iki 2026-ųjų.
„Komunikatas lieka galioti, jis yra vienareikšmis, numato galimybes dislokuoti brigadą Lietuvoje, tačiau tai turime daryti laipsniškai. Atkreipiau kanclerio dėmesį, kad Lietuva yra nusimačiusi ambicingą planą gerinti infrastruktūrą ir pasirengti priimti papildomus Vokietijos karius.
Vokietijos pusė išreiškė norą tą procesą vertinti, stebėti. Be jokios abejonės jie visiškai palaiko mūsų pastangas paspartinti infrastruktūros sukūrimą iki 2026 m. ir kad mūsų pastangos bus atlygintos atitinkamu Vokietijos karinės galios didėjimu Lietuvoje. Toks yra mūsų sutarimas, vertiname šį sutarimą kaip tam tikrą procesą žingsnis po žingsnio. Tikiu, kad pavyks įgyvendinti šį planą iki galo“, – sako G. Nausėda.
Jis sako dar kartą suderinęs pozicijas dėl pernai patvirtinto komunikato, jog Vokietijos įsipareigojimai dislokuoti brigadą ir Lietuvos žingsniai kuriant tam reikiamą infrastruktūrą „turi būti lygiagretūs procesai“.
„Be jokios abejonės, šie procesai turi būti lygiagretūs, tad šia prasme nematau didesnių prieštaravimų ir tikiuosi, kad galėsime žingsnis po žingsnio judėti į priekį“, – kalbėjo prezidentas.
Prezidentas sakė taip pat supažindinęs Vokietijos kanclerį su Lietuvos įgyvendinamais projektais ir jų progresu – Rūdininkų poligono įrengimą ir „kitas vietas, kurias esame nusimatę“.
Lietuvos skaičiavimais, šio apie 17 tūkst. ha plotą užimančio poligono, kuriame pastaruoju metu treniravosi Viešojo saugumo tarnyba, įrengimui bei kelių infrastruktūrai reikės 260 mln. eurų.
Rengiantis priimti vokiečius taip pat planuojama plėsti Jonavos rajone, Rukloje, esančias kareivines. Ten šiuo metu ir yra įsikūręs Vokietijos vadovaujamas sąjungininkų batalionas.
Primename, kad prezidentas G. Nausėda trečiadienį išvyko darbo vizito į Berlyną.
Darbotvarkėje buvo numatytas dalyvavimas Koerber-Stiftung instituto renginyje, susitikimas su Vokietijos kancleriu O.Scholzu.
Per susitikimą planuota aptarti pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, Rusijos karo prieš Ukrainą ir agresorės atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus klausimus, Lietuvos ir Vokietijos dvišalius ekonominius ryšius.
Lietuvos ir Vokietijos lyderiai pernai sutarė dėl Vokietijos brigados Lietuvoje dislokavimo.
Vilnius siekia nuolatinio vokiečių brigados buvimo, bet kol kas šalyje yra dislokuotas tik vieneto štabas, o kovinius ir kitus vienetus Berlynas žada siųsti pratyboms.
Nesiliaujant diskusijoms, kokia apimtimi brigada turėtų būti dislokuota, Vokietija tvirtina, kad dėl to reikia apsispręsti NATO lygiu. Pats Aljansas kol kas nėra pareiškęs savo vertinimo.
