„Taip, mes galime kalbėti apie 2025-uosius, tame tarpe ir gynybos mokestį, bet pirmiausia turime išnaudoti tas galimybes, kurias suteikia skolinimasis“, – Taline BNS pirmadienį sakė šalies vadovas.
Vis tik jis pabrėžė, kad pirmiausia reikia sutarti, kad toks mokestis apskritai yra reikalingas.
Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus kitų metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.
Krašto apsaugai numatyta skirti kirti 2,71 proc. BVP
L. Kasčiūnas žadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais.
„2024 metų eigoje esu pasirengęs pradėti diskusijas, dalyvauti diskusijose dėl galimo gynybos mokesčio formato, bet šiandien apie tai kalbėti per anksti“, – sakė G. Nausėda.
Anksčiau šalies vadovas yra sakęs, kad nepalaikytų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo didinimo siekiant auginti gynybos finansavimą, nebent kartu būtų priimtas sprendimas įvesti PVM lengvatą maistui ar kitoms būtinosioms prekėms.
Kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyta skirti kirti 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.
Dalis ekspertų sako, kad jei ne bankų solidarumo įnašas, iš esmės kariuomenė augančio finansavimo nepajustų. Anot jų, Lietuva gynybai turėtų skirti bent 3 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
