„Prezidentas šiandien ryte kalbėjosi su ponu Palucku. Išklausė jo situacijos vertinimo ir aplinkybių. Prezidentas, visų pirma, išreiškė tokį pageidavimą, kad politikai – ypač prieš eidami į atsakingiausias valstybėje pareigas – turėtų išspręsti su verslu susijusius klausimus taip, kad jie ateityje nekeltų visuomenei nei klausimų, nei abejonių“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė F. Jansonas.
„Antras dalykas, kurį pabrėžė prezidentas – tai, kad ponas Paluckas pats turėtų inicijuoti kreipimąsi į VTEK, kuri įvertintų, ar aiški situacija“, – pridūrė jis.
Tikina, kad G. Palucko ir buvusio viceministro G. Norkūno istorijos skirtingos
Pasirodžius tyrimui, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė socialiniuose tinkluose svarstė, ar prezidentas prisimena kaip kritiškai prieš keletą metų vertino nepalankios VTEK išvados sulaukusį finansų viceministrą Gediminą Norkūną.
Visgi, F. Jansonas tikina, kad šios istorijos – skirtingos. Todėl, pasak jo, prezidentas negali įvertinti situacijos, kol nėra VTEK sprendimo.
„Kiekviena istorija yra skirtinga. Kai kalbame apie finansų viceministro situaciją – skirtumas toks nuo pono Palucko yra labai aiškus ir akivaizdus. Ponas Norkūnas tiek valdė akcijas, tiek tiesiogiai dalyvavo priimant sprendimus, tiesiogiai būdamas atsakingas už „Ignitis“ grupę finansų ministerijoje“, – dėstė patarėjas.
„Šioje vietoje vertinimai priklauso nuo aplinkybių, nes ten buvo aiškūs faktai, kurie iš karto matėsi dėl pažeidimų ir visko. Čia kalbame apie pilkąją zoną, kurią iš pradžių turėtų įvertinti VTEK“, – akcentavo jis.
2023 m. G. Norkūnas traukėsi iš finansų viceministro posto po to, kai sulaukė nepalankios VTEK išvados. Viceministras teigė nesutinkantis su VTEK išaiškinimu, nes, pasak jo, niekada nedalyvavo rengiant ir svarstant sprendimus, susijusiais su „Ignitis grupės“ pelnu, dividendais. Prezidentūra tuomet teigė, jog sprendimas dėl viceministro ateities „yra akivaizdus“.
Trečiadienį pasirodęs bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, jog lengvatinė nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusi „Invega“) paskola G. Palucko įmonei suteikta jam jau einant ministro pirmininko pareigas.
Anot tyrimo, kita premjero kontroliuojama įmonė „Emus“ negalėjo kreiptis dėl paskolos į lengvatines ILTE paskolas jauniems verslams pretenduoti, todėl 200 tūkst. eurų paskolą gavo būtent „Garnis“, kuri buvo įsteigta tik pernai ir Registrų centrui dar nėra pateikusi finansinių ataskaitų. Vis tik, „Garnis“ galėjo pretenduoti į maksimalią 200 tūkst. tik padidinus įmonės įstatinį kapitalą iki 40 tūkst. eurų – tai akcininkai G. Paluckas ir M. Milašauskas padarė praėjusių metų gruodžio 30 d.
Tyrime taip pat pabrėžiama, kad „Garniui“ jau gavus 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą premjeras ne tik viešai kalbėjo apie ILTE kaip galimybę finansuoti smulkųjį ir vidutinį verslą, bet ir pats priėmė su nacionaliniu banku susijusius sprendimus.
Pats premjeras žurnalistams teigė, jog paskolą gavusios „Garnis“ įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato.
ELTA primena, kad Registrų centro duomenimis, G. Paluckui priklauso 49 proc. akcijų baterijų sistemas gaminančioje įmonėje „Garnis“.
Tuo metu ličio chemijos akumuliatorius, programinę įrangą, sistemas gaminančioje įmonėje „Emus“ premjeras valdo 51 proc. akcijų. Politikas „Emus“ vadovavo 2010–2017 metais.
Likusios akcijos abiejose įmonėse priklauso Mindaugui Milašauskui, jis šiuo metu yra ir „Emus“ direktorius.
Spalį kandidatu į premjerus buvęs G. Paluckas tikino, kad eidamas pareigas neketina atsisakyti keliuose versluose turimų akcijų. Tačiau politikas kartu akcentavo, kad nusišalintų nuo balsavimo Seime ar Vyriausybėje, atsiradus interesų konflikto regimybei.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
