Lietuvos prekybininkai neneigia, kad tokia praktika artimu metu gali būti pradėta taikyti ir Lietuvoje.
Tokia kainodara jau seniai taikoma internetinėje prekyboje, kelionių ar apgyvendinimo sektoriuose, tačiau dabar vis dažniau svarstoma ją perkelti ir į fizines parduotuves. Tam pasitelkiamos skaitmeninės kainų etiketės, kurios leidžia kainas keisti akimirksniu.
Nors Lietuvoje tokia praktika kol kas dar nėra plačiai taikoma, prekybininkai pripažįsta – technologijos sparčiai tobulėja, todėl ateityje dinaminė kainodara gali pasiekti ir mūsų šalies parduotuves.
Vis dėlto kartu kyla klausimų: ar tai reikštų didesnes kainas, ar priešingai – daugiau lankstumo pirkėjams?
Ateityje galėtų taikyti ir Lietuvoje?
„Rimi“ Viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė atkreipė dėmesį, kad technologijos ir dirbtinio intelekto sprendimai vis plačiau taikomi įvairiose srityse, įskaitant ir kainodarą.
„Tam tikruose sektoriuose tai jau tapo įprasta praktika, pavyzdžiui, pavežėjų platformose, apgyvendinimo paslaugose ar transporto bilietų kainodaroje, kur kainos kinta priklausomai nuo paklausos ir pasiūlos“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.
Ji pažymėjo, kad mažmeninėje fizinėje prekyboje tokie sprendimai kol kas naudojami rečiau, iš dalies dėl technologinių apribojimų.
Be to, anot jos, kainos šioje srityje yra itin jautrus aspektas, o pirkėjai tikisi aiškumo ir stabilumo.
„Pernelyg dažni ar sunkiai suprantami kainų pokyčiai gali neigiamai paveikti pasitikėjimą, apsunkinti sprendimų priėmimą ir produkto vertės suvokimą“, – pridėjo L. Lesauskaitė-Remeikė.
Ji dalijosi, kad technologijų plėtra atveria galimybes įvairiems kainodaros sprendimams ir ateityje jie galėtų būti taikomi ir Lietuvoje.
Vis dėlto, pasak tinklo atstovės, atsižvelgiant į Lietuvos pirkėjų jautrumą kainai, tokie sprendimai turėtų būti diegiami nuosekliai, išlaikant skaidrumo ir aiškumo principus.
Pasak L. Lesauskaitės-Remeikės, dinaminę kainodarą technologiškai įgyvendinti nėra sudėtinga, tačiau didžiausi iššūkiai susiję su skaidrumu ir pirkėjų pasitikėjimu.
„Taip pat gali kilti praktinių ir teisinių klausimų, pavyzdžiui, situacijose, kai pirkėjas prekę pasirenka matydamas vieną kainą, o atsiskaitymo metu ji jau būna pasikeitusi. Todėl diegiant tokius sprendimus būtina užtikrinti aiškų informavimą, nuoseklumą ir vartotojų interesų apsaugą“, – pridėjo ji.
Tokia kainodara gali būti taikoma pirkėjo naudai?
Prekybos tinklo „Iki“ Komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė paaiškino, kad dėl skirtingų verslų specifikos dinaminė kainodara ir yra labiau paplitusi tokiose srityse, kaip aviacija, viešbučiai, pavėžėjimo paslaugos, tam tikros internetinės prekybos platformos.
Tuo metu mažmeninės prekybos maisto produktais sektoriuje, pasak jos, tai nėra plačiai taikoma praktika.
„Šiuo metu rinkoje egzistuojantys įrankiai dinaminei kainodarai nėra tikslūs, pirkėjai gali jaustis klaidinami, o mažmenininkai to sau leisti negali – elektroninius kainolapius diegiame, kad sumažintume klaidų tikimybę, o ne ją padidintume.
Visgi įrankiai tobulėja, tad galbūt ateityje atsiras ir daugiau dinaminės kainodaros pritaikymo galimybių, kurios, pavyzdžiui, galėtų prisidėti prie tokių strategiškai svarbių rodiklių, kaip maisto švaistymo mažinimas, automatiškai taikant išpardavimus tais atvejais, kai parduotuvės turi perteklinius prekių kiekius“, – komentavo „Iki“ atstovė.
Tuo metu „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė paaiškino, kad prekybos tinklo pagrindinis tikslas – užtikrinti geriausią kainos ir kokybės santykį rinkoje, todėl dinaminę kainodarą jis vertina kaip galimybę reaguoti būtent pirkėjo naudai.
„Dinaminė kainodara leidžia akimirksniu pritaikyti žemesnę kainą, kai tik rinka ar efektyvesni vidiniai procesai tai leidžia. Šiam tikslui įgyvendinti pasitelkiame pažangias technologijas: elektroniniai kainolapiai „Lidl“ parduotuvėse Lietuvoje pradėti diegti dar 2020 metais, o šiuo metu skaitmeninės kainų etiketės jau veikia visose mūsų parduotuvėse bei visuose skyriuose, išskyrus karštos kepyklos lentynas. Šias skaitmenines etiketes diegiame siekdami tikslumo, efektyvumo ir tvarumo“, – paaiškino ji.
Anot L. Skersytės, skaitmenizacija užtikrina skaidrumą ir padeda išvengti žmogiškųjų klaidų rizikos.
„Kadangi kainos valdomos centralizuotai, pirkėjams galime garantuoti tikslumą – kaina lentynoje visada sutampa su kaina kasoje. Pirkėjui tai suteikia pasitikėjimą, kad kainos yra ne tik aktualios tuo metu, bet ir žemos, o technologinis pranašumas tokiu atveju sustiprina mūsų kainų lyderystę“, – nurodė ji.
Skaitmenines etiketes diegia dėl darbo našumo?
Dinaminės kainodaros įgyvendinimui dažniausiai diegiamos elektroninės etiketės, kurios užtikrina sklandesnį ir greitesnį kainų pakeitimo procesą.
Tokias etiketes jau naudoja ir visi Lietuvos didžiausi prekybos tinklai.
L. Lesauskaitė-Remeikė pažymėjo, kad elektroninės kainų etiketės yra viena iš priemonių efektyvinti parduotuvių veiklą, nes jos leidžia sumažinti rankinio darbo poreikį, mažina klaidų tikimybę, padeda taupyti popierių ir kitus resursus.
Ji pridėjo, kad prekybos tinkle „Rimi“ tokios etiketės naudojamos jau ir dabar.
„Šiuo metu elektroninės kainų etiketės jau naudojamos dalyje mūsų parduotuvių, pavyzdžiui, visose „Express“ formato parduotuvėse. Taip pat testuojame jų pritaikymą didesnio formato parduotuvėse, ypač skyriuose, kur kainų pokyčiai yra dažniausi, pavyzdžiui, vaisių ir daržovių kategorijoje.
Vis dėlto ši technologija vis dar yra gana brangi, todėl jos diegimas visam asortimentui, ypač didelio formato parduotuvėse su dešimtimis tūkstančių prekių, ne visada yra ekonomiškai pagrįstas“, – komentavo pašnekovė.
Ji pridėjo, kad skaitmeninės etiketės yra būtina technologinė prielaida dinaminei kainodarai.
Tačiau „Rimi“ atstovė pabrėžė, kad šiuo metu jas prekybos tinklas pirmiausia vertina kaip efektyvumo didinimo įrankį, o ne kaip priemonę dažniems kainų pokyčiams.
Tuo metu „Norfa“ prekybos tinklo atstovas spaudai Darius Ryliškis paaiškino, kad prekybos tinklas taip pat naudoja skaitmenines etiketes, tačiau kainos jose keičiamos tik tada, kai tai nurodo vadovybė.
Pasak jo, kainų pokyčiai nepriklauso nuo etikečių formos – nesvarbu, ar jos skaitmeninės, ar įprastos plastikinės.
„Šiuo metu elektroninės etiketės įdiegtos daugumoje „Norfos“ vaisių ir daržovių skyrių, kur kainos gali kisti kasdien. Taip pat Vilniuje veikia viena bandomoji parduotuvė, kurioje beveik visos etiketės yra skaitmeninės. IT specialistai šią sistemą dar testuoja, o bendrovės vadovybė svarsto, ar ją diegti kitose tinklo parduotuvėse.
Skaitmenines etiketes naudoti patogiau (išskyrus retus atvejus, kai sistema sutrinka), tačiau pati elektroninė įranga labai brangi, todėl sprendimus dėl plėtros būtina itin atidžiai pasverti“, – komentavo pašnekovas.
Prekybos tinklo „Iki“ Komunikacijos vadovė dalijasi, kad visose šio tinklo parduotuvėse yra įdiegti elektriniai kainolapiai.
Anot jos, toks sprendimas ne tik didina veiklos efektyvumą, bet ir prisideda prie tvarumo.
„Naudojant elektronines kainų etiketes, parduotuvėse sutaupoma iki 50 proc. popieriaus. Kainolapiai valdomi centralizuotu būdu nuotoliu, todėl sumažėja netikslumų ir žmogiškųjų klaidų rizika, o darbuotojai, nebeatnaujindami kainų rankiniu būdu, daugiau dėmesio gali skirti pirkėjų aptarnavimui“, – aiškino ji.
Visgi ji pabrėžė, kad dinaminės kainodaros „Iki“ netaiko. Pasak prekybos tinklo atstovės, kainos parduotuvėse vienodos, gali skirtis tik pavieniai pasiūlymai konkrečiose parduotuvėse atidarymų ar specialių akcijų metu.
„Elektroniniai kainolapiai leidžia greičiau reaguoti į rinkos situaciją, tačiau konkurencinėje aplinkoje tai dažniausiai reiškia kainų mažinimą pirkėjų naudai.
Lietuvos mažmeninės prekybos rinka yra itin konkurencinga – reaguodami į konkurentų veiksmus, kartais kainas mažiname net kelis kartus per dieną, siekdami pasiūlyti kuo geresnę kainą klientams“, – komentavo pašnekovė.
Apie tvarumo aspektą paantrino ir „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė:
„Žvelgiant iš tvarumo pusės, elektroniniai kainolapiai leidžia ženkliai sumažinti popieriaus sąnaudas. Skaičiuojama, kad elektroninių kainų etikečių įvedimas kiekvienoje parduotuvėje per savaitę leidžia sutaupyti apie 1350 popieriaus lapų.
Tai reiškia, jog per metus visame tinkle iš viso sutaupoma daugiau nei 5 mln. popieriaus lapų, kuriems pagaminti prireiktų daugiau nei 600 medžių.“
Kainas nustatinės dirbtinis intelektas?
Apie galimai dėl naujoviškų skaitmeninių etikečių kilsiančias kainas jau kalbama Jungtinėje Karalystėje (JK). Prognozuojama, kad ir čia bus įrengtos naujoviškos etiketės, kurios leis produktų kainas keisti realiuoju laiku, atsižvelgiant į paklausą.
Anglijos bankas prognozuoja, kad tokios etiketės per artimiausius metus gali būti diegiamos maždaug trečdalyje įmonių.
Vadinamosios dinaminės kainos būtų nustatomos pasitelkiant algoritmus ir dirbtinį intelektą.
Centrinio banko specialistai pabrėžia, kad kainos galėtų keistis priklausomai nuo paklausos, konkurentų veiksmų ar net tokių veiksnių kaip oras, paros metas ar parduotuvės užimtumas. Pavyzdžiui, karštą dieną galėtų brangti saulės akiniai.
Toks kainodaros modelis jau plačiai taikomas internetinėje prekyboje, pavyzdžiui, „Amazon“ platformoje. Panašius principus seniai naudoja ir viešbučių bei kelionių sektorius, kur kainos keičiasi priklausomai nuo sezono ar paklausos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
