„Šios monetos įdomybė – jos briaunoje užrašyti Meškonių ir dar dviejų Lietuvos vietovių pavadinimai ir jų koordinatės. Tose vietovėse yra trys geodeziniai punktai, kartu su dar trisdešimt vienu punktu kitose devyniose valstybėse primenantys pasaulyje garsų Struvės geodezinį lanką, UNESCO įtrauktą į Pasaulio paveldo sąrašą. Jame įrašyti keturi objektai, ir visi jie įamžinti Lietuvos banko išleistose kolekcinėse monetose“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Dar viena šios monetos įdomybė: vienoje iš jos pusių įrašyti 10 valstybių pavadinimai jų originalo kalba (Norvegija, Švedija, Suomija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva, Baltarusija, Ukraina ir Moldova). Tai valstybės, kurių teritoriją kerta beveik 3 000 km ilgio Struvės geodezinis lankas.
„Struvės geodezinis lankas – tai vienas įspūdingiausių istorinių žmonijos bandymų ištirti ir nustatyti Žemės formą ir dydį“, – rašo dr. Saulius Urbanas kartu su moneta išleistame lankstinuke. Jame nurodyta, kad Struvės geodezinis lankas – tai trianguliacijos matavimų grandinė, sudaryta 1816–1852 m., besidriekianti ties 26° rytų ilgumos dienovidiniu nuo Hamerfesto (Norvegija) Arkties vandenyno pakrantėje iki Izmajilo (Ukraina) prie Juodosios jūros, t. y. nuo 45°20’ iki 70°40’ šiaurės platumos. Dienovidinio lankui skaičiuoti atrinktų trianguliacijos tinklų fragmentų matavimo rezultatus susistemino Tartu universiteto profesorius ir ilgametis to paties universiteto astronomijos observatorijos vadovas Frydrichas Georgas Vilhelmas fon Struvė (F. G. W. von Struve, 1793–1864).
Šis Žemės dienovidinio matavimų lankas turi didžiulę mokslinę ir kultūrinę vertę. Todėl Struvės geodezinis lankas įamžintas ir tarptautinei visuomenei pristatomas 34 parinktais punktais. Lietuvoje saugomi punktai yra Meškonyse, Paliepiukuose (abu Vilniaus raj.) ir Gireišiuose (Rokiškio raj.). Juos įamžinant Lietuvos banko išleistos kolekcinės monetos briaunoje įrašyta: GIREIŠIAI N55º54'09" E25º26'12" * MEŠKONYS N54º55'51" E25º19'00" * PALIEPIUKAI N54º38'04" E25º25'45" *.
Monetos grafinius projektus sukūrė ir gipsinius modelius atliko Tadas Žebrauskas.
Kolekcinė 20 eurų sidabro moneta, skirta Struvės geodeziniam lankui, nukaldinta 3 000 vnt. tiražu Lietuvos monetų kalykloje. 1998 m. Lietuvos bankas išleido kolekcinę monetą, skirtą Vilniui, kurio senamiestis įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, vėliau taip įamžinti dar du paveldo objektai: 2004 m. pasirodė moneta, skirta Kuršių nerijai, 2005 m. – Kernavei.
Struvės geodeziniam lankui skirta moneta – jau penktoji Lietuvos banko šiemet išleista eurų kolekcinė moneta.
