Apie nerimą keliančias tendencijas ir naujausio tyrimo duomenis TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docente Inga Truskauskaite.
Vilniaus universitetas ir „Tele2“ atliko tyrimą, kuris rodo sąsają tarp naudojimosi socialiniais tinklais ir vienišumo jausmo. Ar tikrai ir kodėl vienišesni yra tie, kurie socialiniais tinklais naudojasi dažniau ir daugiau?
Iš tiesų priežastinio ryšio mes nenustatėme. Nustatėme, kad daugiau socialinius tinklus naudojantys žmonės yra vienišesni, arba, kitaip sakant, daugiau žmonių, kurie jaučiasi vieniši, socialiniais tinklais naudojasi rizikingai.
O ką reiškia „rizikingai“?
Tai reiškia, kad socialiniais tinklais naudojamasi tikrai daug – bent tris valandas per dieną arba vyresnėje grupėje bent dvi valandas per dieną, ir bent 10 kartų per dieną prisijungiama pasitikrinti socialinių tinklų.
Tyrimas rodo, kad daugiausia socialiniais tinklais besinaudojančių ir vienišų yra tarp jaunimo iki 24 metų. Kokios čia priežastys?
Iš tiesų pirmiausia reikėtų paminėti, kad jauni suaugusieji laikomi rizikos grupe įvairiems psichikos sveikatos sunkumams ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai yra iššūkių laikotarpis, kai reikia susikurti šeimą, karjerą, atrasti, kas esi, ir panašiai. Dažnu atveju tas laikotarpis susijęs su didesniu įvairių emocinių sunkumų patyrimu. Mūsų tyrimas taip pat parodė, kad patirdami emocinių sunkumų žmonės neretu atveju, norėdami pamiršti savo problemas, eina į socialinius tinklus.
Tai į socialinius tinklus einama grynai dėl streso?
„Grynai“ gal būtų griežta sakyti, nes socialiniai tinklai yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Žmonės ten ne tik bendrauja, bet ir ieško informacijos, žiūri žinias, pasaulines naujienas. Tad skaitmeninis pasaulis yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Tačiau rizikingas arba perteklinis naudojimas, netgi priklausomybės nuo socialinių tinklų požymiai, turbūt nemaža dalimi susiję su patiriamais vidiniais sunkumais.
Visai neseniai Australija uždraudė jaunimui iki 16 metų naudotis socialiniais tinklais be tėvų leidimo. Lietuvos Seime taip pat girdėjome tokią iniciatyvą. Ar jūs jai pritartumėte?
Vienareikšmiškai turbūt negalėčiau pasakyti, kad pritariu, bet manau, kad tai visai gera idėja apie tai galvoti. Ypač todėl, kad jaunimas dažnai naudojasi socialiniais tinklais, kuriuose tiesiog vartoja pateikiamą informaciją, o ne jos aktyviai ieško. Jauname amžiuje kritinis mąstymas ir savireguliacija dar nėra taip gerai išsivystę, todėl nuolatinis turinio vartojimas gali, kaip rodo kiti moksliniai tyrimai, paveikti ir smegenų raidą.
Pavyzdžiui, kai mes scrolliname (liet. slenkame) telefoną, išsiskiria dopaminas – patiriame malonumą ir aktyvuojamas vadinamasis trumpasis dopamino ratas. Kuo labiau aktyvuojamas šis trumpasis ratas, kai malonumą patiriame čia ir dabar, tuo mažiau motyvacijos aktyvuoti vadinamąjį ilgą dopamino ratą, kai malonumas ateina iš ilgalaikių tikslų siekimo ir jų pasiekimo. Manau, kad augančioms, bręstančioms smegenims svarbu, kad perteklinis greitas malonumas būtų kažkaip ribojamas.
Bet kodėl sakote, kad negalite vienareikšmiškai pritarti?
Todėl, kad ir suaugusiųjų pasaulyje išmanusis telefonas bei socialiniai tinklai yra labai svarbūs ir plačiai naudojami. O dabar norime, kad jaunimas staiga elgtųsi kitaip. Turbūt pirmiausia turėtume patys rodyti daugiau pavyzdžio, o ne tik drausti. Man atrodo, kad keistis turėtų visa visuomenė, o ne viską suversti vien jaunimui.
Visą pokalbį išgirskite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
