Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologijos profesorius dr. Antanas Kairys ir advokatas Mindaugas Civilka.
Gerbiamas advokate, esate minėjęs, kad 2026 metai Europoje gali tapti skaitmeninio reguliavimo revoliucija. Jeigu galite, trumpai patikslinkite, ką turėjote omenyje?
M. Civilka: Būtent tai ir turėjau omenyje – labai laukiamą teisės aktą. Tai yra Europos Sąjungos Skaitmeninio sąžiningumo aktas. Jis turėtų užpildyti labai didelę spragą, kuri dabar egzistuoja Europos Sąjungos teisėje kalbant apie žalingą ir pavojingą socialinių medijų bei kitų platformų turinį nepilnamečiams.
Iki šiol šiek tiek normų turime BDAR, šiek tiek – Skaitmeninių paslaugų akte, tačiau realiai daugelis dalykų, apie kuriuos kalbėjo pašnekovas, nėra aiškiai reguliuojami. Tai manipuliatyvus dizainas, priklausomybę keliančios funkcijos, algoritminis turinys, profiliuota reklama, vadinamieji tamsieji paterniai, komercinis vaikų išnaudojimas, „kidfluencingas“ ir panašūs dalykai.
Štai tas naujasis „Digital Fairness Act“, kurį tikimasi, kad Europos Komisija pateiks antroje metų pusėje ir kuris, tikimasi, bus priimtas kitų metų pradžioje, turėtų daug ką sustatyti į savo vietas.
Žinoma, viskas priklausys nuo to, kaip jis bus įgyvendintas, tačiau esminis dalykas – bus įtvirtintos aiškios elgesio taisyklės dėl pačių rizikingiausių socialinių medijų ir interneto platformų funkcijų.
Pavyzdžiui, kad nebūtų vadinamųjų begalinių slinkčių, nebūtų perteklinių funkcijų, kurios skatina jaunuolį praleisti begalinį laiką prie ekrano. Taip pat kad nebūtų pasąmoninių emocinių ar ekonominių dirgiklių, kurie skatina priimti pačiam jaunuoliui nenaudingus sprendimus.
Bus draudžiami įvairūs lošimo elementai, pavyzdžiui, vadinamosios lobių skrynios („lootboxai“), įvairių rodiklių siekimas – paspaudimai, „laikai“, taškų rinkimas ir panašūs dalykai, kurie skatina kuo ilgiau būti ekrane.
Taip pat bus ribojamos rekomendacinės sistemos ir draudžiami vadinamieji paslėpti manipuliatyvūs dizaino sprendimai, kurie išnaudoja jaunų žmonių socialines, ekonomines ar psichologines silpnybes.
Tai, mano manymu, yra labai svarbus elementas, kurio iki šiol labai trūko.
Antras svarbus elementas – bendras sutarimas dėl amžiaus ribos ir dėl to, kaip ji bus reguliuojama visoje Europoje. Dabar, jeigu Lietuva ar Prancūzija nustato 16 ar 15 metų ribą, tai formaliai viskas gerai, tačiau tokį reguliavimą gana lengva apeiti.
Trečia dedamoji – socialinis aspektas, tai yra savireguliacija. Visi suprantame, kad vien teisinėmis priemonėmis nieko nepasieksime. Rezultatas įmanomas tik derinant teisines, technines ir socialines priemones.
Čia labai svarbi edukacija – tiek šeimoje, tiek mokykloje, taip pat tėvų, auklėtojų ir mokytojų informavimas. Reikia suprasti, kad viena didžiausių spragų šiuo metu yra būtent tėvų sąmoningumas.
Ilgainiui net svarstoma, kad socialinių tinklų programėlėse galėtų atsirasti funkcija, kuri privalomai susietų vaiko paskyrą su tėvų paskyra iki 16 metų. Tokiu atveju vaiko paskyra iš esmės galėtų egzistuoti tik kartu su tėvų paskyra.
Pavyzdžiui, „YouTube“ jau pradėjo eksperimentuoti su tam tikrais sprendimais, pavyzdžiui, „Shorts“ blokavimu jaunesniems vartotojams.
Visa tai po truputį juda į priekį, ir aš manau, kad 2026 metai galėtų tapti tam tikru lūžio tašku – galbūt net 2027 metų pirmasis ketvirtis.
Taip pat tikiuosi, kad pavyks susitarti ir dėl vadinamojo „chat control“ – tai yra dėl seksualinio išnaudojimo turinio aptikimo ir skenavimo žinučių platformose. Tai irgi labai svarbi viso reguliavimo dalis.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
