Pagal statistiką, užsieniečiai įsivaikina kone per pus daugiau lietuvių našlaičių nei patys lietuviai. O nuo šių metų pradėta taikyti nauja įvaikinimo tvarka gali dar labiau padidinti šį atotrūkį, nes kai kurios lietuvių šeimos tiesiog nepajėgios įveikti smarkiai sugriežtintų šios procedūros sąlygų, rašo „Vakarų ekspresas“.
Tą jau pajuto ir Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnyba. Vaiko krizių centro darbuotojos ir būsimų globėjų bei įtėvių mokytojos Violetos Zakatovienės teigimu, vasario mėnesį organizuojamuose kursuose dalyvaus anaiptol ne visi įsivaikinti norintys klaipėdiečiai.
Ruoš namų darbus
Keletą mėnesių mokymų, dešimtys susitikimų su socialiniais darbuotojais ir namų darbai - vadinamosios gyvenimo knygos pildymas bei genogramos braižymas - štai, kas šiemet laukia Lietuvos šeimų, ketinančių našlaičiams atstoti tikruosius tėvus.
Iki šiol būsimiems globėjams pakakdavo tik 16 valandų mokymų savaitgaliais, po kurių jie gaudavo leidimą tvarkyti globai reikalingus dokumentus. Įtėviams kursai buvo neprivalomi, tačiau neretai dokumentų tvarkymas ir taip užtrukdavo iki pusmečio.
Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, nusprendusi įgyvendinti bendrą įtėvių ir globėjų rengimo programą PRIDE (žinių ir pagalbos šaltinis ketinantiems įvaikinti ar globoti vaikus), įsitikinusi, jog nauja tvarka pagerins paslaugų kokybę šioje srityje. Tikimasi, kad jos dėka sumažės globos namų auklėtinių skaičius, o visuomenės požiūris į įvaikinimą taps brandesnis ir atsakingesnis.
Būtinos geros sąlygos
Remiantis nauja tvarka, mokytojai lankosi ir porų namuose - aptaria gyvenimo knygos pildymo metu iškylančias problemas ir tikrina, ar šeima gali garantuoti tinkama sąlygas naujam nariui.
Vaikui pora privalo įrengti atskirą kambarį pagal tam tikrus reikalavimus. Klaipėdoje jau buvo kilusi problema dėl šio punkto - šeima gyveno vieno kambario bute.
Sutuoktinius piktina ir genogramos braižymas, panašus į geneologinio medžio sudarymą. Genograma atskleidžia sutuoktinių šeimų tradicijas, papročius ir pomėgius. Be to, nuo šių metų privaloma sudarinėti ir vadinamuosius ekožemėlapius - pastarieji turėtų atspindėti, kaip pasikeis sutuoktinių gyvenimas po įvaikinimo.
Kad negrąžintų vaikų
Vadinamoji PRIDE sistema Lietuvos savivaldybėse bus diegiama iki 2012 metų. Iki šio laiko prie jos turėtų pereiti visi miestai, o kol kas daugumoje savivaldybių šiemet įvaikinimo procedūra nesikeičia ir vyksta sena tvarka.
Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba PRIDE sistemos licenciją iš ją sukūrusių amerikiečių įsigijo už 11 tūkstančių litų.
Sekdami vakariečių pavyzdžiu, lietuviai tikisi, jog PRIDE šalyje sumažins atvejų, kai susidūrę su problemomis įtėviai ir globėjai vaikus sugrąžina į globos namus
Nauja įvaikinimo tvarka taikoma tik šalies piliečiams, užsieniečiams ji negalioja.
Vaida Jutkonė
