Per pirmąjį šių metų pusmetį priimtos biudžeto pataisos viešųjų finansų deficitą leido sumažinti 7 proc., tačiau Baltijos valstybių recesijos nulemta įtampa viešuosiuose finansuose 2010 m. ir 2011 m. dar tęsis, teigiama Vyriausybė parengtame Nacionalinio susitarimo projekte.
"Pasaulinės ekonomikos krizės sąlygomis Lietuvos ūkio, nesukaupusio rezervų, recesijos pasekmės yra ypač skaudžios ir gilios. 2010 metais Lietuvoje BVP kritimas gali siekti 4 procentus, o deficitas (jeigu nebus imtasi jokių veiksmų) - 13,7 procento BVP.
Atitinkamai 2011 metais BVP augimas jau pasiektų 3-4 procentus, tačiau deficitas išliktų didelis ir siektų 13 procentų BVP. Bandymas finansuoti šiuos deficitus vien skolintomis lėšomis keltų grėsmę viešojo sektoriaus skolos tvarumui, vis daugiau viešųjų lėšų reikėtų skirti skolai aptarnauti, milžiniška skolų grąžinimo našta prislėgtų ateities kartas. Jeigu Vyriausybė nesiims jokių priemonių, šalies skola šiais metais išaugs iki 32, 2010-aisiais - iki 46, 2011-aisiais - iki 58, o 2012-aisiais - net iki 67 procentų BVP", - rašoma susitarimo tekste.
Kaip skelbia Nacionalinis susitarimas, Lietuvos išėjimą iš krizės, pirmiausia, privalu susieti su ilgalaike viešųjų finansų strategija - valstybės skolos ir deficito valdymu, finansų stabilumu ir euro įvedimu. Euras nėra tikslas savaime, tai - priemonė, padėsianti siekti Lietuvos piliečių gerovės, užtikrinant mūsų finansų sistemos saugumą ir tvarumą, šalies tapimą visaverte Europos Sąjungos nare.
Vyriausybė įsipareigoja įgyvendinti Nacionaliniame susitarime nurodytas fiskalinio konsolidavimo priemones. Jeigu makroekonominė situacija gerėtų ir Finansų ministerija patikslintų ūkio raidos prognozes gerėjimo linkme, atitinkamai būtų mažinamos ir būtinos konsolidavimo priemonės.
Vyriausybė įsipareigoja, jeigu bus įgyvendintos visos Nacionaliniame susitarime numatytos valstybės finansų konsolidavimo priemonės, iki 2011 metų nepriimti jokių naujų sprendimų dėl galiojančių mokesčių tarifų didinimo ir neįvesti naujų mokesčių, išskyrus Nacionaliniame susitarime numatytą valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifo didinimą.
Vyriausybė taip pat įsipareigoja iki 2011 metų darbo santykių lankstumo klausimus spręsti tik gavusi socialinių partnerių pritarimą.
Vyriausybė pripažįsta, kad sunkmečio sąlygomis būtina sustiprinti kovą su šešėline ekonomine veikla, visų pirma dėmesį skiriant kovai su kontrabanda, mokesčių slėpimu ir nelegalia prekyba.
Asocijuotos verslo struktūros įsipareigoja stengtis išlaikyti esamas darbo vietas ir užtikrinti savo asociacijų narių sąžiningą mokesčių mokėjimą.
Asocijuotos verslo struktūros, pripažindamos būtinybę toliau stiprinti socialinę atsakomybę, įsipareigoja konkrečiais projektais paremti mokyklų vaikų ir jaunimo neformaliojo ugdymo priemones.
Nacionaliniu susitarimu taip pat žadama laikinai, nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d., diferencijuotai sumažinti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų darbo užmokestį vidutiniškai 10 procentų, laikinai, nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d., sumažinti biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo užmokestį vidutiniškai 8 procentais, 2010 metais darbuotojų, dirbančių valstybės tarnyboje, skaičių sumažinti 10 procentų.
Mokesčius apibrėžiančioje Nacionalinio susitarimo dalyje rašoma, kad PVM tarifas laikinai didinamas iki 21 proc., svarstoma galimybė pelno mokesčio tarifą mažinti iki 15 proc., iki 2010 m. rugsėjo 1 d. žadama išlaikyti 9 proc. PVM tarifą šildymui, taip pat atsisakyti privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo nuo nereguliariai gaunamų pajamų (įskaitant dividendus, turto pardavimo pajamas, palūkanas ir kt.).
Nacionaliniu susitarimu numatoma laikinai visas papildomas išmokas pensijų gavėjams (valstybines pensijas, rentas ir kitas socialines išmokas), mokamas iš valstybės biudžeto, sumažinti vidutiniškai 10 procentų, konkretų mažinimo procentą nustatant priklausomai nuo gaunamos visų šių išmokų sumos taip, kad didesnės sumos būtų mažinamos labiau.
Taip pat ketinama laikinai padidinti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą 2 procentiniais punktais - 1 procentiniu punktu darbdaviui ir 1 procentiniu punktu darbuotojui.
Į Nacionalinio susitarimo projektą pateko ir planai laikinai ekonominio sunkmečio laikotarpiu sumažinti valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijas taip, kad būtų apsaugoti mažiausių pensijų gavėjai, ir didesnių pensijų gavėjai solidariai prisiimtų didesnę pensijų mažinimo naštą, vidutinę socialinio draudimo senatvės pensiją sumažinti ne daugiau kaip 5 procentais ir taikyti ribinį pensijos dydį (650 litų), iki kurio pensijos nebūtų mažinamos.
Visiems dirbantiems pensijų ir rentų gavėjams pensijas siūloma laikinai mažinti atsižvelgiant į gaunamo uždarbio dydį taip, kad mažų uždarbių gavėjams pensijos būtų mažinamos mažiau.
Taip pat siūloma paskirtas motinystės/tėvystės pašalpas laikinai sumažinti atsižvelgiant į gaunamos pašalpos dydį, kad būtų apsaugoti mažiausių pašalpų gavėjai, taip pat sudaryti galimybę antraisiais vaiko auginimo metais dirbti, gauti pajamų ir dalį motinystės (tėvystės) pašalpos.
Be to, numatoma pertvarkyti išmokų vaikams sistemą, kad jos nedubliuotų motinystės/tėvystės pašalpų ir būtų mokamos tik nepasiturinčioms mažamečius vaikus auginančioms šeimoms.
2010 metais žadama parengti ilgalaikę valstybinio socialinio draudimo ir valstybinių išmokų reformą, laipsniškai didinant senatvės pensijos amžių vyrams ir moterims iki 65 metų, išmokas iš "Sodros" biudžeto susiejant su realiomis šio biudžeto pajamomis, taip pat sukuriant bendrą ir aiškią išmokų, mokamų iš valstybės biudžeto, sistemą.
Nacionaliniu susitarimu Vyriausybė taip pat įsipareigoja imtis papildomų verslo skatinimo priemonių, įlieti į ekonomiką papildomų finansinių išteklių, spręsti neatidėliotinas energetikos problemas.
"Šių priemonių turime imtis neatidėliotinai, siekiant sumažinti globalinės ekonominės krizės įtaką Lietuvos ūkiui. Nacionalinio susitarimo šalys palaikys viena kitos pastangas įgyvendinti šias iniciatyvas.
Verslo sąlygos turi esminį poveikį bendrai Lietuvos ūkio raidai, naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui. Palankios sąlygos verslui pradėti ir plėtoti taip pat yra viena iš šalies konkurencingumo augimo prielaidų", - rašoma nacionaliniame susitarime.
Nacionalinio susitarimo šalys susitaria imtis visų būtinų veiksmų, kad 2011 metais Pasaulio banko "Doing Business" vertinimu pagal verslo sąlygas Lietuva patektų tarp 15 geriausių valstybių ir taptų Baltijos šalių lydere, pasiekti, kad iki 2011 metų biurokratinė našta verslui sumažėtų 30 procentų.
Vyriausybė Nacionaliniu susitarimu verslui žada pagreitinti ir supaprastinti statybos leidimų gavimą, siekti darbo santykių lankstumo, remti smulkųjį ir vidutinį verslą, skatinti ekonomiką vykdant viešojo ir privataus sektorių partnerystę, spartinti daugiabučių renovaciją, didinti šalies ekonomikos konkurencingumą, pertvarkyti energetikos sektorių, mažinti korupciją.
Pasirašytas Nacionalinis susitarimas galiotų iki 2010 metų gruodžio 31 dienos.
