Vienas garsiausių solistų Lietuvos baleto istorijoje primarijus Nerijus Juška ruošiasi tapti politiku. Romantiniais vaidmenimis išgarsėjęs 34 metų baleto šokėjas kitais metais bandys tapti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, kandidatuodamas Krikščionių partijos sąraše kaip nepriklausomas kandidatas. N. Juška interviu naujienų agentūrai ELTA prisipažįsta, kad toks jo karjeros šuolis neretą tikrai nustebins, tačiau, kaip jis pats sako, negalįs daugiau būti pasyvus stebėtojas politikų nustekentoje valstybėje.
- Kodėl nusprendėte romantiškus vaidmenis iškeisti į rimto politiko amplua?
- Man yra tekę per savo karjerą Lietuvos operos ir baleto teatre įkūnyti keletą politikų: štai, kad ir Sosto įpėdinis spektaklyje "Rusiškasis Hamletas". Taigi sakyti, kad man politiko vaidmuo visiškas naujas - negalėčiau (juokiasi). Jeigu rimtai, tai Vilniaus miesto tarybos nariu noriu tapti, nes jau pavargau! Pavargau nuo nuolatinio valdininkų politikavimo ir malimo liežuviais, senų nuodėmių eskalavimo ir badymo pirštais vienas į kitą. Noriu, kad pasibaigtų tik sau gero siekimas ir pagaliau būtų pradėta dirbti miestelėnų labui.
- Kokioje srityje norėtumėte dirbti? Kokias didžiausias problemas jau dabar galite įvardinti?
- Būtų keista, jeigu pasirinkčiau darbą ne kultūros srityje. Aš čia, kaip meno žmogus, matau tokius neišartus klodus! Kultūra šiuo metu yra taip nustekenta, kad darbų tikrai nepristigsiu: kiek meno mokyklų balansuoja ant išlikimo ribos, kiek laisvalaikio klubų buvo priversti užsidaryti dėl aplaidaus valdininkų požiūrio? Man labai skaudu matyti, kad žmogaus siela, vidinis tobulėjimas, meninių sugebėjimų ugdymas sutraiškomi politikų valios nebuvimo girnose. Manau, kad skurdus kultūros biudžetas nėra didžiausia problema. Kur kas didesnė bėda įstatymų netobulumas, nugesinantis bet kokį norą kurti ir veikti. Dar pridėkime politikų abejingumą kultūrai ir gausime nuolat didėjantį nusikalstamumą, talentingiausių menininkų sunaikinimą arba emigraciją. Kol neįpūsim gyvybės merdėjančiam kultūriniam gyvenimui, tol apie Vilniaus miesto tapimą tikra kultūros sostine galime tik pasvajoti.
- Kaip Jūsų apsisprendimą kandidatuoti į Vilniaus Tarybą priėmė šeima?
- Mano mama ir brolis tikrai neapsidžiaugė, išgirdę mano planus. Jie mato ir girdi, kaip ujami politikai, todėl baiminasi neigiamų emocijų mano atžvilgiu. Tačiau tikiu, kad jų nuomonė, kaip ir aplinkinių, pasikeis. Esu žmogus, neturintis jokio politinio šleifo, todėl manęs ėsti tikrai nėra už kąč ir aš viską darysiu, kad tų priežasčių neatsirastų. Iki šiol mama matė mane tik repeticijų salėje ir scenoje. Manau, ateis laikas, kai ji manim didžiuosis ir kaip politiku.
- Kaip Jums sekasi dirbti savo atidarytoje baleto mokykloje?
- Man sekasi tikrai labai gerai. Mokykloje aš ne dirbu, o "kaifuoju" vesdamas pamokas. Žinau, kad galėčiau taip ir nugyventi savo amželį, perduodamas savo patirtį augančiajai kartais. Bet aš negaliu žiūrėti, kaip yra žeminamas ir smukdomas kultūros žmogus, kaip nevertinamas jo darbas ir pastangos. Algų karpyti jau, rodos, nėra kur, o vis tiek užmokestį teatre praėjusį mėnesį nurėžė 30 procentų. Aš dirbsiu ne dėl savęs, o dėl savo mokinių, kad jiems netektų dirbti už kapeikas.
- Balete pasiekėte labai daug, apie kokias aukštumas svajojate politikoje?
- Blogas karys, kuris nesvajoja būti generolu. Jeigu vilniečiai parems, tai bandysiu siekti ir profesionalaus politiko karjeros, galbūt bandysiu dalyvauti ir Seimo rinkimuose.
- Kokios, Jūsų kaip baleto šokėjo savybės, galėtų padėti Jums politiko karjeroje?
- Nenorėjau būti tik kardebaleto šokėju, siekiau būti geriausiu. Aš tikrai nebūsiu Vilniaus taryboje tik rankų kilnotojas. Esu maksimalistas, gebu dirbti kolektyve, nebijau iššūkių ir esu disciplinuotas. Manau, kad šios savybės man tikrai pravers politikos scenoje.
Elta.lt
