„Aš manau, kad tikriausiai ne“, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė R. Motuzas.
Vis tik jis pabrėžė, kad, kaip komiteto pirmininkas, neturi jokių priekaištų K. Budriui dėl jo darbo, teigė, kad ministras bendrauja su parlamentarais.
„Tikrai bendradarbiauja ir bendrauja su parlamentarais, tikrai labai noriai išsako savo pozicijas ir, matyt, kadangi nėra partijos narys, nori jau turbūt ir mūsų socialdemokratų partijos, ir kitų partijų palaikymo ir noriai atsako į visus klausimus, prisiderina prie susitikimų ir mes tikrai turime labai daug informacijos“, – teigė R. Motuzas.
Valdantieji ne kartą viešai yra kritikavę Lietuvos diplomatijos vadovą. Anot dalies jų, K. Budrys tęsia buvusios konservatorių Vyriausybės politiką, o ne įgyvendina socialdemokratų programą.
Pastaruoju metu politikas kritikos sulaukė dėl nepakankamų pastangų atkuriant diplomatinius santykius su Kinija, savo pasisakymų apie NATO potencialą smogti Kaliningradui.
Politikos užkulisiuose kaip galima pamaina dabartiniam Lietuvos diplomatijos vadovui įvardijamas dabartinis Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.
R. Motuzas pabrėžė, kad nei komitete, frakcijoje, nei partiniuose organuose, jokios galimos kandidatūros į užsienio reikalų ministro postą nebuvo minimos.
Pakeisti K. Budrį kitu politiku svarstoma socialdemokratams buriant naują Vyriausybę, koalicijoje „Nemuno aušrą“ keičiant Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Premjeru siekiantis tapti socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius interviu BNS šią savaitę sakė, kad naujoje Vyriausybėje K. Budriui nebūtinai teks atsisveikinti su užsienio reikalų ministro pareigomis, tačiau tarp svarstomų kandidatų į šias pareigas yra ir kiti prezidento komandos nariai ar dabartiniai užsienio reikalų viceministrai.
Savo ruožtu G. Nausėda ne kartą yra sakęs, jog nesupranta, kuo socialdemokratams neįtinka K. Budrys. Anot šalies vadovo, diplomatijos vadovas tinkamai vykdo pareigas.
K. Budrys Užsienio reikalų ministerijai vadovauja nuo 2024 metų pabaigos. Iki tol jis dirbo prezidento vyriausiuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Daugelis šiuolaikinių Europos dešiniųjų politikų nuosekliai laikosi pozicijos, kad imigracija iš kultūriškai svetimų šalių – ypač islamiškų – kuria paralelines visuomenes, kurios yra lojalios ne priimančiai šaliai, o savo kilmės kultūrai. Tai ne tik kultūrinė, bet ir tiesioginė saugumo grėsmė, nes neintegruotos bendruomenės tampa terorizmo ir socialinių neramumų židiniais. Karo atveju tokiomis bendruomenėmis būtų lengva manipuliuoti. Konservatyvus JAV publicistas ir politikas Patrickas Buchananas savo darbuose rašo apie Europos savižudybę, kurią lemia demografinis nuosmukis ir masinė imigracija. Jis pabrėžė, kad „tauta nėra tiesiog žmonių grupė, gyvenanti toje pačioje teritorijoje“, ir be bendros kultūros ir istorijos valstybė praranda savo egzistencinį pagrindą.
Grįžtant prie Lietuvos konteksto, man situacija atrodo itin grėsminga. Politikai, viena ranka kuria gynybos planus, o kita ranka vykdydami liberalią imigracijos politiką, griauna nacionalinės gynybos pamatą. Leisti masinę imigraciją iš nedraugiškų valstybių ir svetimų kultūrų demografinės krizės metu, kai vietinė visuomenė traukiasi, yra ne kas kita, kaip geopolitinė savižudybė. Tai kuria visuomenę, kuri karo atveju bus nepajėgi gintis, skęs vidiniuose konfliktuose, įtarimuose ir lojalumo paieškose.
