Prieš metus Šiauliuose Lietuvos kariuomenės istorijoje buvo įrašytas dar vienas istorinis įvykis – pirmą kartą vadovauti savanorių pajėgų rinktinei paskirta moteris. Šiandien tiek ji, tiek ir šalia sėdinti pirmoji Lietuvos kariuomenės istorijoje bataliono vadė, jau dalijasi mintimis apie tai, ką reiškia kariuomenėje tarnauti moterims.
„Kariuomenė yra nuo seno laikoma vyriška sritis. Bet kaip sakiau, dažniausiai yra taip – sutinka pagal išvaizdą, o išlydi pagal gabumus“, – sakė KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vadė Lina Jieznienė.
Majorės laipsnį turinti L. Jieznienė krašto apsaugos sistemoje – daugiau nei 20 metų. Per tą laiką, sako, kad sulaukė ne vieno žvilgsnio ar klausimo, ką moteris veikia kariuomenėje.
„Nieko nėra smagiau, negu susidurti su tuo skepticizmu ir parodyti, kad tu gali“, – šypsojosi karininkė.
Turime išspręsti klausimą dėl moterų tarnybos
Šiuo metu mūsų kariuomenėje tarnauja daugiau nei 10 procentų moterų. Tai atitinka NATO šalių kariuomenių vidurkį.
„Mergina fiziškai bus silpnesnė, ir ji nesugebės tų pačių užduočių atlikti, kaip karys vyras. Ar tai teisybė? — Dezinformacija. Aš drįsčiau teigti taip. Viskas įmanoma, pati nešiau tą kuprinę ne vieną kartą ir merginos tikrai neprastesnės, tiek fiziškai pasirengusios, iki tam tikro lygio, žinoma“, – tikino L. Jieznienė.
Lietuvoje jau kurį laiką kalbama, kad jeigu šaliai reikės gintis, pasipriešinimas bus visuotinis. O tai reiškia, kad susitelkę būsime visi – ir vyrai, ir moterys.
„Jeigu jūs manęs paklaustumėte, per mano tarnybos laiką, kas daugiau nebaigė žygio, mergina ar vaikinas, spėkite, koks būtų mano atsakymas. — Vaikinas? — Taip“, – teigė rinktinės vadė.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad ateityje turėsime išspręsti ir klausimą dėl privalomos moterų tarnybos kariuomenėje, nes jaunimo Lietuvoje vis mažėja, lietuvių gimsta kasmet vis mažiau.
„Jeigu mes nenorime importuoti karių, tai, matyt, teks daugiau atsiremti į moteris. Turbūt nepagaminsime labai daug naujų karių per artimiausius penkerius metus. Užtrunka žmogui užaugti, kokius 18-20 metų“, – sakė ministrė.
„Moterys dažniausiai renkasi spręsti problemas nekonfliktiniu, nesmurtiniu keliu. Neeskalavimo keliu“, – teigė Seimo narė Agnė Bilotaitė.
Turi skirtingą požiūrį
Parlamentarė A. Bilotaitė praėjusią kadenciją vadovavo Vidaus reikalų ministerijai, jai pavaldūs buvo įvairių tarnybų generolai vyrai.
„Moterys sprendimų priėmime turi tokį skirtingą požiūrį. Dažniau remiasi analitiniu, mažiau impulsyviu ir orientuotu į ilgalaikius sprendimus, o ne į momentinį rezultatą. Tai ypač yra svarbu ir naudinga krizių valdyme“, – įsitikinusi buvusi ministrė.
Praėjusią kadenciją, konservatorių vadovaujamoje Vyriausybėje, perkeliant Briuselio nurodymus, atsirado ir naujas įstatymo projektas, kuris vėliau priimtas Seime. Jame numatyta, kad didelėse įmonėse moterys turi sudaryti bent trečdalį valdybos narių. Kitaip tariant – įvestos kvotos moterims.
„Vis tiek mes neturėtumėme kažkaip dirbtinai pasirinkti ir pagal lytį parinkti, paskirti žmogų į atitinkamą poziciją. Pirmiausia turėtų būti kompetencijos, atitinkamos savybės ir gebėjimas užimti atitinkamą poziciją tuo metu, kur tas žmogus labiausiai reikalingas. Apie dirbtines kvotas galima diskutuoti labai kraštutiniu atveju, kai tikrai matome, kad neveikia niekas“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Dabar didelės šalies įmonės turi teikti ataskaitas Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigai – apie tai, kiek jų valdybose yra moterų. Jeigu jų bus per mažai, kontrolieriai rekomenduos situaciją taisyti. Kitaip tariant, paskirti daugiau moterų į pareigas. Jeigu to nebus – grės bauda iki beveik 600 eurų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
