Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai jėga išsimušus pergalę po suklastotų prezidento rinkimų ir smūgiais numaldžius visuomenės nepasitenkinimą, pats režimas Vakaruose tapo izoliuotas. Vienintelis glėbis, į kurį A. Lukašenka gali atsigręžti, tai Vladimiro Putino. Bet tokiais atvejais vis tiek lieka žemesnio lygmens kontaktai su tarpininkais, kurie gali kalbėti režimo vardu.

Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai jėga išsimušus pergalę po suklastotų prezidento rinkimų ir smūgiais numaldžius visuomenės nepasitenkinimą, pats režimas Vakaruose tapo izoliuotas. Vienintelis glėbis, į kurį A. Lukašenka gali atsigręžti, tai Vladimiro Putino. Bet tokiais atvejais vis tiek lieka žemesnio lygmens kontaktai su tarpininkais, kurie gali kalbėti režimo vardu.

REKLAMA

Susipažinkite – A. Lukašenkos režimo vardu kalbasi „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“ generalinė direktorė Elena Kudriavets, kuri pernai ne kartą lankėsi Lietuvoje ir susitiko su valdžios atstovais.

E. Kudriavets vardas iškilo Lietuvoje prasidėjus skandalui dėl „Belaruskalij“ kalio trąšų tranzito per Lietuvą. Ši baltarusių valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliais“ per metus perveždavo ir Klaipėdos uoste pakraudavo po 11 mln. tonų kalio trąšų per metus. Įmonei, vadinasi, ir režimui tai suteikia apytiksliai po 9 mlrd. eurų pajamų per metus.

REKLAMA

Kai JAV įvedė pirmines sankcijas nuo 2021 metų gruodžio 8 dienos „Belaruskalij“ ir paskui nuo 2022 metų balandžio 1 dienos išplėtė jas trąšas eksportuojančiai įmonei „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“, režimas akivaizdžiai susinervino ir bandė derėtis su amerikiečiais, Lietuvos institucijomis bei palaikė ryšį su „Lietuvos geležinkeliais“. Pagrindinis asmuo buvo E. Kudriavets, kurią iš pradžių visi proceso dalyviai apibūdino kaip „režimo vardu kalbėti galinčią moterį“.

Kas yra Elena Kudriavets?

E. Kudriavets šiuo metu eina „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“ generalinės direktorės pareigas. Į jas ji buvo paskirta 2013 metais, kai subyrėjo bendradarbiavimas tarp Rusijos įmonės „Uralkalij“ ir baltarusių „Belaruskalij“. Ji pakeitė prieš tai buvusį įmonės vadovą Valerijų Ivanovą. Pastarasis buvo paskirtas prezidento administracijos vadovo pavaduotoju. Iš viešų A. Lukašenkos pareiškimų buvo akivaizdu, jog iš E. Kudriavets diktatorius tikėjosi plačių rinkų atradimo. 

REKLAMA
REKLAMA

Prieš tai E. Kudriavets nuo pat Baltarusijos valstybinio universiteto Teisės fakulteto baigimo dirbo „Belaruskalij“. Paskutinė užimta pozicija šioje įmonėje buvo direktoriaus pavaduotoja komercijos ir logistikos klausimams.

Buvęs A. Lukašenkos patarėjas, dabar Lenkijoje gyvenantis opozicionierius Anatolas Kotau interviu Baltarusijos tyrimų centrui E. Kudriavets apibūdino kaip itin svarbų asmenį A. Lukašenkai.

„Pirmiausia, neįmanoma tapti tokios įmonės generaliniu direktoriumi tiesiog šiaip sau. Reikia būti tarsi patikėtiniu. Buvę vadovai taip pat buvo iš patikimo, kartais personaliniais ryšiais su Baltarusijos viršūnėmis susieto rato“ – sakė A. Kotau.

„Taigi E. Kudriavets nėra atsitiktinis asmuo, vadovaujantis įmonei „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“. Ji kviečiama į susitikimus su A. Lukašenka, kuriuose kartais ji sėdi arčiau nei kai kurie ministrai. Viskas rodo, kad ji gana įtakinga persona, kuri tikriausiai atitinka A. Lukašenkos lūkesčius“, – interviu Baltarusijos tyrimų centrui sakė A. Kotau.

REKLAMA
REKLAMA

E. Kudriavets sesuo Liudmila Šiškovskaja taip pat dirba „Belaruskalij“, o dukra Olga Kudriavets mokėsi Vilniuje ir 2017 metais baigė ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą.

5 kartus išdavė leidimą atvykti

Kalio trąšų rinka pasaulyje yra labai koncentruota, kas reiškia, kad apie du trečdalius visos pasaulio produkcijos pagamina keturios kompanijos – Baltarusijos „Belaruskalij“, Kanados „Nutrien“, Rusijos „Uralkalij“ ir JAV „Mosaic“. Remiantis pačios E. Kudriavets interviu esoligorsk.by, „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“ 2019 metais užėmė 21,3 proc. visos pasaulio kalio trąšų eksporto rinkos. Baltarusiškos trąšos eksportuojamos į maždaug 130 valstybių.

Kalio trąšų eksportas yra vienas pagrindinių Baltarusijos režimo būdų apsirūpinti užsienio valiuta, todėl nenuostabu, kad nuo gruodžio įsigaliojusios JAV sankcijos nepatiko nei režimui, nei pačiai įmonei. Nors JAV sankcijos buvo pirminės ir teoriškai nebuvo privalomos Lietuvos subjektams, bet finansų įstaigos atsisakė aptarnauti mokėjimus amerikiečių sankcionuotai įmonei. Tai tapo galutinai žinoma tik apie gruodžio 8 dieną. Iki tol, kaip žinia, „Lietuvos geležinkeliai“ bandė surasti mokėjimus aptarnauti sutiksiančią fintech įmonę, o E. Kudriavets ne kartą vyko į Lietuvą.

REKLAMA
REKLAMA

Portalo tv3.lt turimais duomenimis, E. Kudriavets, kaip režimo tarpininkė, Lietuvoje kalbėjosi tiek su amerikiečiais, tiek su mūsų šalies atstovais. „Lietuvos geležinkeliai“ 5 kartus teikė prašymus susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui leisti atvykti į mūsų šalį Baltarusijos piliečiams, atstovaujantiems „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“. Tokia tvarka įtvirtinta Vyriausybės nutarimu tvyrant koronaviruso pandemijai. Lietuvos užsienio reikalų ministerija nurodė išdavusi tik leidimus atvykti žurnalistams. 

Paskutinis praėjusių metų leidimas atvykti į Lietuvą E. Kudriavets suteiktas nuo lapkričio 29 iki gruodžio 31 dienos. Taigi visas muštynes Lietuvoje dėl amerikiečių sankcijų baltarusiškoms kalio trąšoms E. Kudriavets galėjo stebėti tiesiogiai, nors Valstybės sienos apsaugos tarnyba atsisakė pateikti informaciją, kuriomis datomis E. Kudriavets tiksliai kirto Lietuvos valstybės sieną.

Remiantis neoficialia informacija, pokalbiuose su JAV atstovais E. Kudriavets siekė išsiderėti amerikietiškų sankcijų „Belaruskalij“ įmonei atšaukimą mainais į kelių šimtų politinių kalinių paleidimą Baltarusijoje, tačiau JAV siekė visų politinių kalinių išlaisvinimo, reikalavo pradėti dialogą su Baltarusijos opozicija ir surengti demokratiškus rinkimus.

REKLAMA
REKLAMA

Teigiama, kad JAV atstovų susitikimas su E. Kudriavets įvyko Lietuvos užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meiliūno prašymu.

Viceministras JAV sankcijų priežastis komunikavo net dukart

Kaip rodo „Lietuvos geležinkelių“ sudaryta chronologija, kurią buvęs šios įmonės vadovas Mantas Bartuška siuntė premjerei Ingridai Šimonytei, užsienio reikalų viceministras E. Meilūnas spalio 19 ir spalio 22 dienomis ir pats susitiko su „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“ atstovais. Neoficialiais duomenimis, susitikimas vyko su E. Kudriavets, tai yra režimo tarpininke.

Premjerė I. Šimonytė, atsakydama į Seimo narių klausimus apie šiuos susitikimus, kalbėjo, kad jie buvo skirti JAV sankcijų priežasčių komunikavimui ir buvo derinami su strateginiu partneriu.

„Galėčiau tik pažymėti, kad sankcijos nebūna nustatomos be konkrečių priežasčių, todėl su tomis sankcijomis susijusių aplinkybių kitimas gali lemti sankcijų atidėjimą, atšaukimą ar modifikavimą. Ir ankstesnių epizodų atveju yra buvę situacijų, kai sankcijos Baltarusijos režimui buvo keičiamos arba atšaukiamos sankcionuojamam režimui panaikinus jų įvedimo priežastis, pavyzdžiui, paleidus politinius kalinius. Tad klausimuose minimi susitikimai iš esmės buvo skirti šiai žiniai komunikuoti, atsižvelgiant į šių sankcijų nustatymo priežastis“, – minėjo premjerė I. Šimonytė.

REKLAMA
REKLAMA

Gana keista, žinant, jog amerikiečiai visa tai aptarė su E. Kudriavets patys. 

Užsienio reikalų ministerija į klausimus apie šiuos viceministro E. Meilūno susitikimus su „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“ taip pat atsakinėjo gana taupiai. Tai yra, nesutiko atskleisti, su kuo tiksliai susitiko viceministras, neatsakė, ar susitikimuose buvo kalbėta apie migrantų srauto iš Baltarusijos stabdymą mainais į trąšų tranzito pratęsimą.

„Užsienio reikalų viceministro E. Meilūno susitikimai su „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“ atstovais buvo skirti JAV nustatytų sankcijų priežasčių komunikavimui, šie susitikimai buvo derinami su Lietuvos strateginiu partneriu. Susitikimų metu nebuvo vedamos jokios derybos ir nekalbama apie jokias sutartis. Tai buvo diplomatinė misija, kurios turinio detaliau komentuoti negalime“, – atsakė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Per Messenger programėlę susisiekus su E. Kudriavets, ji irgi neatsakė į klausimus, nors programėlė rodė, kad jie buvo peržiūrėti. 

REKLAMA
REKLAMA

Atkreiptinas dėmesys, kad ministerija gana aiškiai teigia, jog susitikimuose nebuvo kalbama „apie jokias sutartis“ – šiuo atveju klausta apie sutartį tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ bei jos pakeitimus, kai buvo pereita prie avansinių apmokėjimų ir dingo nuostata apie teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei iš konkrečių aplinkybių galima numatyti, kad kita sutarties šalis sutartį pažeis iš esmės. Tai būtų leidę nutraukti sutartį be jokių pasekmių po gruodžio 8-osios sutrikus mokėjimams. Bet „Lietuvos geležinkeliai“ aiškino nenorėję prarasti nė euro už suteiktas paslaugas, todėl esą 2021 metų spalio 21 dieną ir pasirašė sutarties pakeitimą. 

Iš viso „Lietuvos geležinkeliai“ pagal naują susitarimą gavo 4 avansinius apmokėjimus, kurie buvo padaryti Lietuvos įmonei prieš tai išrašius sąskaitas. Pirmas pavedimas spalio 21 dieną siekė 7,9 mln. eurų. Antras pavedimas buvo lapkričio 11 dieną – suma sudarė 7,4 mln. eurų. Trečias pavedimas įkrito neilgai trukus, tai yra lapkričio 24 dieną, o suma buvo kiek mažesnė – 4,4 mln. eurų. Galiausiai, ketvirtojo pavedimo data – lapkričio 30 diena, o suma sudarė 6,9 mln. eurų. 

REKLAMA
REKLAMA

Šių avansinių mokėjimų būtų užtekę vežti trąšoms iki maždaug kovo mėnesio, bet Vyriausybė neseniai paskelbė, kad 2018 metų „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis dėl trąšų tranzito ir papildomi susitarimai neatitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, todėl sutartis nuo vasario 1 dienos nustoja galios.  

Įdomu tai, kad buvusį „Lietuvos geležinkelių“ vadovą M. Bartušką pažįstantys asmenys jį apibūdina kaip tokį, kuris „užknisa savo noru tartis dėl kiekvienos vinies ar svirties pirkimo“. Tai gana subjektyvus vertinimas, bet jis kardinaliai skiriasi nuo viešai pateiktų teiginių, esą „Lietuvos geležinkeliai“ Vyriausybės narius apie savo veiksmus informavo tik pateikdami įmonei naudingą informaciją ir esą įmonė savarankiškai siekė kuo ilgiau tęsti trąšų gabenimą, nes buvo finansiškai gana priklausoma nuo „Belaruskalij“ krovinių. 

Migrantų srauto mažėjimas sutampa su sankcijų neįsigaliojimu

Tačiau Lietuvos Užsienio reikalų ministerija niekaip neatsakė į klausimą, ar susitikimuose buvo kalbėta apie nelegalius migrantus bei galimą sankcijų atidėjimą mainais į migrantų srauto sustabdymą. Migrantų srautai labai akivaizdžiai padidėjo vasarą ir buvo stabiliai aukšti. Nuo rugpjūčio pradžios Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę atvykusius užsieniečius sugrąžinti atgal į Baltarusiją, bet bandymų kirsti sieną nemažėjo. 

REKLAMA
REKLAMA

Lapkričio 8 dieną tūkstančiai migrantų pajudėjo prie Lenkijos sienos, bet ne prie Lietuvos. Kodėl taip nutiko, racionalaus paaiškinimo valstybės institucijos viešai nepateikė. Galbūt tai buvo perspėjimas Lietuvai, kas galėtų nutikti, jeigu režimas įpyks?

Buvęs Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis interviu portalui tv3.lt yra sakęs, kad atsižvelgdamos į tai, jog nuo gruodžio 8 dienos traukiniai tikriausiai stos, Lietuvos tarnybos ruošėsi masiniam migrantų antplūdžiui.

Bet nutiko atvirkščias dalykas. Maždaug nuo gruodžio 9-10 dienos, kai tapo aišku, jog trąšos per Lietuvą rieda toliau, migrantų srautai į Lietuvą reikšmingai sumažėjo, o į Latviją su nedideliu vėlavimu padidėjo.

Kaimyninė Latvija gruodžio 15 dieną paskelbė apie draudimą vežti krovinius įmonėms iš visų Baltarusijos geležinkelio stočių. Paskelbta, kad draudimas galios nuo gruodžio 20 dienos iki sausio 15 dienos su galimybe jį pratęsti, nors šiuo metu apie pratęsimą negirdėti. Gali būti, kad taip A. Lukašenkos režimas siekia pakeisti Latvijos sprendimą. Kaip žinia, „Belaruskalij“ anksčiau trąšas gabeno per Latviją, bet šiuo metu turimų Latvijos uostų krovos pajėgumų neužtektų 11 mln. tonų trąšų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų