Pasak klimatologo, tokie stiprūs uraganai kaip Miltonas, dažniausiai pradeda formuotis akvatorijose į pietus nuo Žaliojo Kyšulio salų prie Vakarų Afrikos. Tuomet oro masių srautai iš lėto keliauja vėsesnius Atlanto vandenyno vandenis, kol pasiekia labai šiltus vandenis, pavyzdžiui, Karibų jūros baseine ar Meksikos įlankoje.
„Tada suveikia du dalykai – sūkuringumas viršuje ir aukšta vandens temperatūra apačioje. Vandens garai duoda energijos. Tai kol (sūkurys) yra virš vandens, jis gali sėkmingai vystytis iki maksimalios stadijos, o kai patenka ant vėsesnių vandenų arba ant sausumos, greitai gęsta“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo G. Stankūnavičius.
Taigi dabar Floridoje siaučianti stichija yra jau nusilpęs uraganas. Iš pradžių jis buvo pasiekęs penktą stiprumo lygį ir net svarstyta, ar dėl neregėto stiprumo vėjų ciklone nereikės įvesti dar vieną kategoriją.
Visgi žemyninę JAV dalį uraganas pasiekė nusilpęs iki trečios kategorijos, o šiuo metu jo stiprumas yra nukritęs iki pirmos kategorijos pagal Saffiro-Simpsono skalę.
Uraganų kategorijos skaičiuojamos pagal vidutinį maksimalų vėjo greitį ciklono sistemoje. Pagal Europoje priimtą Boforto skalę uraganu laikomas vėjas, kurio pastovus (ne gūsių) greitis siekia 118 km/h, o nuo tos pačios ribos pradedamos skaičiuoti uraganų kategorijos pagal amerikietišką Saffiro-Simpsono skalę.
Miltone – tropiniams ciklonams nebūdingi reiškiniai
Uraganas Miltonas išskirtinis ne tik savo galia. Šioje oro masių sistemoje susiformavo viesulai, kurie nėra būdingi torpinaims ciklonams.
„Viesului susiformuoti reikia temperatūros kontrasto, ko paprastai nebūna tropiniame ciklone. Ten vienalytė oro masė.
Bet, matyt, virš Floridos buvo kelios skirtingos oro masės, o didelis sūkuringumas lėmė mezo-masto sūkurius, kurie šiaip nebūna kartu su tropiniais ciklonais“, – paaiškina G. Stankūnavičius.
Neįprasta ir tai, kad Miltonas smogė savaitę po to, kai per tą pačią Floridos valstiją praėjo uraganas Helene.
„Nėra įprasta, kad du galingi [uraganai] praeitų vienas paskui kitą toje pačioje vietoje. Retas atvejis“, – teigia G. Stankūnavičius.
Be to, retai pasitaiko penktos kategorijos stiprumo uraganai. Anot klimatologo, per sezoną tokių būna vienas arba nė vieno.
Savo galia Miltonas gali lygiuotis nebent į 2005 m. praūžusį uraganą Katriną.
„Paskutinis toks, kuris stipriai smogė JAV pakrantei, buvo Katrina 2005 m. rugpjūtį. Ten buvo Naujasis Orleanas, o ne Florida, bet labai panašios sąlygos: labai žemos vietos, jūros patvanka, stiprus vėjas ir liūtis“, – sako G. Stankūnavičius.
Kur Miltonas keliaus toliau?
„Matyt, jau dabar, kai jis išeis į rytus nuo Floridos, jį pagaus viršutiniuose sluoksniuose esanti vakarų vėjų sistema. Jis po truputį judės į šiaurės rytus, kol galiausiai, patekęs ant dar vėsesnių vandenų, visai užges. Gal įsilies į netropinių ciklonų sistemas, bet kiek mačiau, turėtų užgesti piečiau Azorų salyno“, – teigia G. Stankūnavičius.
Pasak klimatologo, tropiniai uraganai įprastai užsimezga Šiaurės Atlante, į vakarus nuo Afrikos, ir keliauja Amerikos krantų link. Dalis pasuka į šiaurinius, kiti pasiekia rytinius JAV krantus ir ten užgęsta.
Kiti grįžta atgal Europos link, bet jau žymiai susilpnėję ir dažnai virtę į netropinius ciklonus.
„Kaip Kirkas, kurio kritulių zoną mes pajusime turbūt rytoj, bet ji bus labai susilpnėjęs“, – komentuoja G. Stankūnavičius.
Atsakė, ar kažkas panašaus gali pasirodyti netoli mūsų
Moksliniai tyrimai rodo, kad dėl klimato kaitos tropinių uraganų skaičius nedidės, tačiau kils jų pavojingumas.
Kita vertus, lietuviai gali lengviau atsikvėpti – tokių baisių uraganų Lietuvoje nesulauksime, patikina G. Stankūnavičius.
„Mes neturime šalimais jūrinių, labai šiltų ir labai drėgnų tropinių oro masių. Kitas dalykas, temperatūra pas mus yra daug vėsesnė negu toje vietoje, kur jie įgauna maksimalią išsivystymo fazę.
Jeigu turime kažką panašaus, tai šaltuoju metu laiku labai gilūs netropinai ciklonai su uraganiniais vėjais užnugaryje. Bet tai būna retas atvejis“, – paaiškina klimatologas.
„Mūsų ainiai apsigyveno labai tinkamoje vietoje ir tinkamose platumose, todėl mes nuo šitų gamtos nelaimių kenčiame šiek tiek mažiau“, – priduria jis.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
