Apie žmogaus santykį su gamta bei ateities galimybes laidoje pasakojo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Virginija Podėnienė.
Kuo gresia dirvožemio nualinimas?
V. Podėnienė: Derliaus sumažėjimu, didelėmis investicijomis. Jeigu mes tręšiame be galo dideliais kiekais dirbamus laukus, tai mes susidursime su vandens telkinių eutrofikacija.
Vis dar yra tręšiama mineralinėmis trąšomis, ne visada tiksliai yra paskaičiuojama ir kai paskaičiuojama netiksliai, dalis vadinamų maistmedžiagių, ypatingai azotas ir fosforas, vienu ar kitu būdu patenka į artimiausius vandens telkinius ir sukelia eutrofikaciją.
Pažiūrėkit į Baltijos jūrą, jeigu joje pakils temperatūra, o ji jau yra aukštesnė, mes susidursime su masiniu vandens žydėjimu. Kas jį sukelia? Vadinamoji netaškinė tarša, kuri ateina iš esmės iš žemės ūkio.
Daugybėje šalių ir miestų sumušti karščio rekordai, ekstremalumų daugėja. Nauji moksliniai tyrimai patvirtino, kad vyresniems žmonėms šie ekstremalumai yra labai stresiniai.
V. Podėnienė: Mes turime savo, kaip sakoma, biologinio optimumo ribas. Ir 35 tikrai nėra mūsų biologinis optimumas. Vėlgi, yra dalykų, kuriuos mes galime sukontroliuoti, pavyzdžiui nuolatinės medžių dangos palaikymas, kuri natūraliai vėsina miestus.
Bet yra dalykų, nuo kurių mes tikrai neapsisaugosime. Šiltnamio efekto, klimato kaitos negalime paneigti – jie tikrai yra ir antropogeninis [žmogaus sukeltas] poveikis yra pagrindinė priežastis.
Sunku pasakyti, kaip mes su tuo susitvarkysime, nes tai yra globalus dalykas ir mes tikrai dar daug ko nežinome. Yra visokių dalykų apie kuriuose mes neįtariam, kurie turi įtakos tam.
Žmogaus poveikis klimatui
Ar tai nėra natūralūs ciklai?
V. Podėnienė: Iš vienos pusės yra. Jei mes pažiūrėsime į geologinę Žemės istoriją, kai tikrai žmogaus ir antropogeninio poveikio nebuvo, tai pamatytume, kad ko ten tik nebuvo: Žemė ir užšalusi visa buvo, buvo netgi tokia stadija „sniego kamuolys“, buvo ir laikotarpis, kai mediniai augalai sunaudojo didelį kiekį CO2 ir sukėlė masinį atšalimą, po to buvo masinis atšilimas.
Bet kalbant apie šį dalyką, jis vyksta labai sparčiai ir tikrai yra siejamas su masiniu fosilinio kuro naudojimu.
Ką galime padaryti?
V. Podėnienė: Mes daug ką galim padaryt. Turėtume turėti daugiau teritorijos, kur viskas paliekama saviaugai. Daugiau miškų, daugiau natūralių pievų, daugiau krūmynų – kur mes nesikišame.
Mediena yra resursas, mes turime žemės ūkio pramonę, mes tai daryti turime, bet palikime didesnį procentą miškų, pievų, krūmynų, pelkių.
Bet ūkininkai mažiau uždirbtų, galima iš tos pusės pasakyti: ar norite, kad Lietuvos ekonomika neaugtų?
V. Podėnienė: Aš nežinau, ar mums reikia tokių derlių, mes turime ir problemą, kuri vadinama maisto švaistymu.
Labai daug maisto prisiperkame ir neišnaudojame. Apskritai mūsų vartojimas yra didesnis, nei turėtų būti. Turime resursus išnaudoti iki galo. Nors, jei nebus vartojama, nebus ir ekonomikos.
Ar atsiras jėga, kuri atkreips dėmesį į nualintą dirvožemį?
V. Podėnienė: Tai nebus greitai. Vienas iš dalykų, kuris šiek tiek vilties teikia, tai besikeičiantis jaunimo požiūris. Jaunimui tai aktualu ir svarbu, jų vertybės šiek tiek kitokios. Ne visiems, bet nemažai daliai tikrai svarbu.
Kitas dalykas, kuris mus privers – nelaimės. Kai vyksta stiprus žemės drebėjimas, žmonės galvoja, kodėl tokius namus stato, tai jei įvyks kitokios nelaimės, žmonės galvos, kaip tai stabdyti.
Bet aš turiu vilties, kad besikeičianti jaunimo požiūris palaipsniui pakeis ir mūsų visuomenę.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
